Ištyrus ultragarsu paaiškėjo, kad dėl daugelio nugaros apačios skausmo atvejų reikėtų kaltinti arba pilvo skersinio raumens, kuris prilaiko dubenį, arba liemeninio raumens, kuris prilaiko stuburą, neveiklumą. Paprastai abu šie raumenys nuolat veikia ir palaiko bei saugo nugaros apačią.

Kilnojant sunkumus ar per nelaimingus atsitikimus pažeidus nugarą šie raumenys gali „išsijungti“. Dėl to padidėja tikimybė, kad atsiras ilgalaikiai nugaros skausmai, nes tokie žmonės linkę dažniau pasitempti sausgysles ar pažeisti diskus bei kitus stuburo darinius. Tiesa, dėl nugaros traumų skausmai prasideda tik 10-15 proc. atvejų. Likusių nugarų skausmo priežastis – nežinoma.

Kvynslendo universiteto (Australija) mokslininkai neseniai eksperimentu įrodė, kad ilgai lovoje gulinčių žmonių palaikantieji nugaros raumenys būna išjungti – panašiai, kaip ir tų ligonių, kuriems skauda nugaras.

Stebint magnetinio rezonanso būdu įrodyta, kad po 8 savaičių gulėjimo visiems devyniolikai jaunų vyrų savanorių juosmens raumenys smarkiai susilpnėjo ir buvo neaktyvūs.

„Tai yra pirmas tyrimas, įrodęs, kad raumenys, saugantys nugarą, išsijungia, jei ilgą laiką negauna jokio krūvio“, sakė mokslininkų komandos narė Julie Hides (Džuli Haids). Ji mano, kad ilgalaikis drybsojimas prie televizoriaus ar kompiuterio gali veikti lygiai taip pat.

Lovos režimo tyrimas taip pat parodė, kad norint vėl įjungti šiuos raumenis nepakanka paprasčiausiai atsistoti ir pavaikštinėti. Dalis savanorių po eksperimento buvo stebimi dar pusmetį – ir nors jie sportavo, juosmens raumenys per stebėjimo laikotarpį taip ir neatsistatė.

Tačiau jau esama gydymo būdų, padedančių aktyvuoti juosmens ir dubens raumenis bei du kartus sumažinti skausmus.

Adelaidės Nugaros tyrimų centro medikas Robertas Moore‘as (Mūras) mano, kad tyrimo išvados yra pagrįstos: „Jau seniau buvo žinoma, kad norint išlaikyti kaulų ir minkštųjų audinių gyvybingumą, jiems būtinas fizinis krūvis“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)