Kopenhagoje įsikūrusi Europos Sąjungos agentūra 107 puslapių apimties ataskaitoje nurodė, kad Europoje klimatas šyla sparčiau nei kitose pasaulio dalyse, o dėl pasaulinio atšilimo žemyne iki 2080 metų esą gali nelikti šaltų žiemų.

Pasak EEA, per pastaruosius šimtą metų pasaulyje vidutinė temperatūra padidėjo maždaug 0,7 laipsnio pagal Celsijų, o Europoje - 0,95 laipsnio. Ataskaitoje teigiama, kad iki 2100 metų vidutinė temperatūra pasaulyje ir Europoje gali pakilti atitinkamai 1,4-5,8 laipsnio ir 2,0-6,3 laipsnio.

Šie pokyčiai sukels didžiules pasekmes, tad ataskaitoje yra pateikiamos niūros ateities prognozės. Stebėjimas iš palydovų parodė, kad 1978-2003 metų laikotarpiu Arkties vandenyno plotas sumenko ne mažiau kaip 7,4 proc. ir kad pakilo jūros lygis.

Labai tikėtina, jog ir toliau tirps ledynai. Iki 2050 metų turėtų ištirpti apie 75 proc. ledynų Šveicarijos Alpėse. Todėl per kitus dešimtmečius sniego iškritimas žemiau esančiose kalnų srityse taps vis labiau neprognozuojamas.

Taigi, anot EEA, beveik pusė slidinėjimo kurortų Šveicarijoje bei dar didesnė jų dalis Vokietijoje, Austrijoje ir Pirėnų kalnuose patirs problemų norėdami ateityje pritraukti turistų ir žiemos sporto šakų entuziastų.

Dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, palyginti su ankstesniuoju, Europoje padvigubėjo metinis vidutinis su oro sąlygomis ir klimatu susijusių nelaimių skaičius. Ataskaitoje priduriama, jog su klimatu nesusijusių reiškinių, tokių kaip žemės drebėjimai, skaičius nepakito.

Daugelis europiečių vis dar prisimena 2003 metų karčio bangą, kai didelėms žemyno dalims buvo būdingos aukšta temperatūra ir sausros. Karščio bangos metu buvo užfiksuoti virš 20 tūkst., daugiausia - pagyvenusių žmonių, mirties atvejų. Tuomet taip pat gerokai sumažėjo daugelio žemės ūkio pasėlių bendras derlius.

Iš atminties dar neišblėso ir 2002 metų rugpjūčio potvyniai Vidurio Europoje, kurie itin pakenkė Austrijai, Čekijai, Vokietijai, Slovakijai ir Vengrijai. Dėl potvynių vienuolikoje šalių žuvo 80 žmonių. Stichija, atnešusi didžiulius ekonominius nuostolius, palietė dar virš 600 tūkst. Vidurio Europos gyventojų.

EEA ataskaitoje rašoma, jog su oro sąlygomis ir klimatu susijusių reiškinių sukelti ekonominiai nuostoliai per pastaruosius 20 metų Europoje padidėjo nuo 5 mlrd. JAV dolerių maždaug iki 11 mlrd. dolerių per metus.

Teigiama, kad klimato pokyčius labiausiai lemia "šiltnamio" efektą sukeliančių dujų išmetimas. Tačiau ataskaitoje daroma išvada, jog net jei visuomenė per kitus dešimtmečius ženkliai sumažins šių dujų išmetimą, klimatas artimiausiais šimtmečiais ir toliau kis.

"Europa turi ir toliau pirmauti pasaulyje pagal pastangas mažinti "šiltnamio" efektą sukeliančių dujų išmetimą, - naujienų tarnybai BBC sakė EEA vykdančioji direktorė profesorė Jacqueline McGlade (Žaklina Makgleid). - Tačiau ši ataskaita taip pat akcentuoja, jog norint prisitaikyti prie klimato pokyčių reikia europinio, regioninio, nacionalinio ir vietinio lygių strategijų".