Tačiau mokslininkai yra pakerėti minties sukurti pirmą pasaulyje dirbtinę mėsą, gal net po metų.
Kas žino, galbūt netrukus laboratorijose „auginsime“ dešreles ir kitus mėsos gaminius? Tiesa, sukurti dirbtinį jautienos žlėgtainį ar kiaulienos muštinį būtų problematiška, bent jau kol kas.
Dirbtinė mėsa būtų gaminama iš raumenų ląstelių didžiulėse cisternose ir tikrai nudžiugintų gyvūnų teisių aktyvistus bei padėtų įveikti milijonus žmonių kamuojantį badą.
Nepaisant didelės pradinės kainos, pradėjus pramoninę gamybą, investicijos greitai atsipirktų, be to, dirbtinės mėsos kaina neviršytų natūralios mėsos kainos, o gal net būtų mažesnė.
Kita vertus, galutinį nuosprendį tars vartotojai. Įdomu, ar jie iškeis natūralią mėsą į užaugintą mėgintuvėlyje?
Kitiems gali nepatikti dirbtinės mėsos išvaizda ir blyški spalva.
Birželio mėnesį „The Daily Mail“ rašė apie vyriausybės finansuojamus olandų mokslininkus, atradusius būdą, kaip kiaulių raumenų ląsteles paversti kiaulienos bryzeliais.
Daugiau informacijos pasirodė šios savaitės „New Scientist“ numeryje.
Laikomos baltymų „košėje“, mikroskopinės ląstelės daug kartų dalijasi ir sukuria lipnų audinį, savo konsistencija panašų į neišvirtą kiaušinį.
Tuomet ši medžiaga ištempiama laboratorijoje naudojant „Velcro“ juostą.
Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas sakė žurnalui:
„Tikiuosi, kad jau po metų galėsime paragauti dirbtinės mėsos.“
Taip pat svarstoma galimybė gaminti retų gyvūnų, pavyzdžiui, pandų, mėsą.
Šią savaitę Švedijoje vykusios konferencijos metu buvo kalbama, kad mūsų valgoma mėsa nebūtinai yra skaniausia, paprasčiausiai kai kuriuos gyvūnus lengviau prijaukinti ir auginti.
Iš gyvos pandos paimti ląstelių pavyzdžiai galėtų būti „etiškų“ mėsainių pradžia.
Atsižvelgiant į kuklius pasiekimus – 2,5 cm ilgio ir mažiau nei centimetro pločio kiaulienos bryzelius – sunku įsivaizduoti, kaip naudojami metodai galėtų būti pritaikyti pramoninei gamybai.
Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, jog turint reikalingų medžiagų ir esant tinkamoms sąlygoms vos iš 10 kiaulių raumenų ląstelių per du mėnesius būtų galima pagaminti net 50 000 tonų mėsos.
Profesorius M. Postas sakė, kad dirbtinė mėsa padėtų sumažinti maisto trūkumą, atsiradusį augant pasaulio populiacijai.
M. Postas teigė ketinantis pagerinti sintetinės mėsos išvaizdą ir spalvą bei pažymėjo tikintis naujosios technologijos sėkme.
Bet reikia dar daug nuveikti ir atlikti galybę saugumo tyrimų, tad net ir geriausiu atveju dirbtinės mėsos galėsime įsigyti ne anksčiau kaip po 10–15 metų.
