Nepilotuojamas bandomasis modulis „Tiangong-1“ („Dangiškieji rūmai“) yra baigiamas ruošti pakilimui Jiquan palydovų paleidimo centre Kinijos šiaurės vakaruose, rašo „Wuhan Evening News“.
8,5 tonos sveriantis modulis, kurio iškėlimo jau seniai laukiama kaip Kinijos nacionalinių ir technologinių ambicijų ženklo, taps bandymų stotimi didesnei 60 tonų sversiančiai kosminei stočiai, kurią Kinija nori iškelti į orbitą trečio šio amžiaus dešimtmečio pradžioje.
Laikraštis, citavęs šaltinius iš palydovų paleidimo centro, rašė, kad „Tiangong-1“ kosminės laboratorijos iškėlimas gali vykti „per 10 pirmųjų rugsėjo dienų“, anksčiau nei tikėtasi ir prieš Kinijos nacionalinės dienos – spalio 1 – šventę.
Būta nuogąstavimų, kad palydovo iškėlimas gali būti atidėtas po to, kai praėjusią savaitę sugedo Kinijos „Long March II – C“, turėjusi iškelti eksperimentinį aparatą.
Šis raketos paleidimas buvo trečiasis per savaitę Kinijos kosminėje programoje, tačiau oficialioji „Xinhua“ naujienų agentūra paskelbė, jog nelaimingas atsitikimas neatidės „Tiangong-1“ iškėlimo, nes jai iškelti bus naudojama kitokia raketa - „Long March II-F“.
Kinija spartina savo kosminės programos kūrimą tuomet, kai JAV nutraukė daugkartinių erdvėlaivių programą, dėl ko į TKS naujus astronautus galės tik Rusijos kosminiai aparatai.
„Tiangong-1“ taps vėlesnių kosminės stoties modulių bandomuoju moduliu, prie kurio, jeigu eksperimentas bus sėkmingas, po dviejų mėnesių prisijungs nepilotuojamas „Shenzhou-8“ erdvėlaivis – ekspertai tvirtina, kad tai bus svarbus technologinis pasiekimas Kinijos kosmoso mokslininkams.
Kinijos žiniasklaida skelbia, kad „Tiangong-1“ modulis ir jo nešančioji raketa „Long March II-F“ jau yra prie pakilimo aikštelės Jiuquan palydovų paleidimo centre.
Kinija yra trečioji valstybė pasaulyje, pasiuntusi žmogų į kosmosą (2003 metais). 2008 metais įvyko pirmasis Kinijos kosmonauto išėjimas į atvirą kosmosą.
Kinija skelbė, kad jų kosminė stotis, kuri bus žymiai mažesnė nei dabar 450 tonų sverianti Tarptautinė kosminė stotis, veiks apie dešimtmetį, joje galės dirbti trys astronautai, atliksiantys eksperimentus mikrogravitacijos sąlygomis, mokslinius darbus susijusius su kosminės spinduliuotės biologija ir astronomija.
Analitikai Kinijos kosminės programos reikšmingumą vertina prieštaringai – ši programa, kaip ir neseniai pristatytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis, sukėlė JAV susirūpinimą dėl ateities strateginių pasekmių.
JAV Paveldo fondo Azijos tyrimų centro mokslinis bendradarbis Deanas Chengas šį mėnesį įspėjo, kad Kinijos ilgalaikės kosminės ambicijos gali mesti iššūkį JAV.
Dabartinės NASA kosmoso tyrinėjimų programos oponentai taip pat pastebi, kad Kinijos kosminė stotis bus baigta statyti maždaug tuomet, kai dabartinė TKS baigs savo veiklą – trečiojo dešimtmečio pradžioje.
Kiti analitikai tvirtina, kad toks susirūpinimas yra išpūstas, nes Kinija tik atkartoja ir perka technologijas, kurias JAV ir buvusi Sovietų sąjunga ištobulino dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje.
