Agentūros darbuotojai planuoja ateities tyrimus taip, kad būtų kuo didesnė galimybė žmonėms sukelti į žiemos miegą panašią būseną. „Nežinome ar tai įmanoma. Tačiau tai – ne nesąmonė“, sakė ESA konsultantas iš Pavijos universiteto Italijoje Marco Biggiogera, besispecializuojantis žiemos miego mechanizmų srityje.

ESA tikisi, kad toks miegas padėtų astronautams susitvarkyti su psichologiniais dešimtmečius trunkančių kelionių (pavyzdžiui, iki Saturno) poreikiais. Be to, tokioms ilgalaikėms misijoms, kuomet astronautai didžiąją dalį laiko pramiega, reikėtų mažiau erdvės ir maisto, todėl kosminiai lavai būtų lengvesni, lengviau iškeliami į erdvę.

ESA darbuotojas Markas Ayre, dirbantis ateities projektų planavimo srityje, sakė, kad praktinių žiemos miego mechanizmų nebus dar bent dešimtmetį. Tačiau jis su kolegomis jau dabar svarsto kokius tyrimus reikia atlikti kad ši svajonė taptų realybe.

Viena tyrimų kryptis fokusuojasi ties DADLE (D-Ala, D-Leu enkefalinai). Tai – medžiaga, turinti į opiumą panašių savybių. Žinoma, kad DADLE injekcija sukelia žiemos miegą voverėms net ir vasarą, kuomet šie gyvūnėliai paprastai būna budrūs. Be to, panašu, kad ši medžiaga užmigdo ir dalį žmogaus ląstelių kultūrų: ląstelės pradeda lėčiau dalintis, o jų genetinis aktyvumas smarkiai sumažėja.

Mokslininkai nori išbandyti DADLE su žiemos miegu nemiegančiais gyvūnais – pirmieji būtų žiurkės. Veronos universiteto mokslininkas Carlo Zancanaro su kolegomis tokį eksperimentą atliko praėjusį mėnesį ir dabar analizuoja duomenis, surinktus jutiklių, registravusių gyvūnų širdies veiklą ir smegenų aktyvumą po DADLE injekcijos.

Mokslininkai dirba ir kitomis kryptimis. Vienas iš žiemos miego trūkumų – raumenų jėgos praradimas dėl ilgalaikio nejudėjimo. Ta pati problema būdinga ir ligoniams, prikaustytiems prie lovų po operacijų. C.Zancanaro paaiškino, kad daugiau raumenų jėgos išlieka tuo atveju, jei ligoniams duodama preparato dobutamino. Šis vaistas naudojamas širdies raumenų jėgai didinti, o panašus preparatas galėtų apsaugoti raumenis ir ilgalaikio miego metu.

M.Biggiogera taip pat sakė norįs ištirti Madagaskaro storauodegį nykštukinį lemūrą (Cheirogaleus medius). Tai yra pirmas žinomas žiemos miegu miegantis primatas.

Tyrimų planas, kuris turėtų būti baigtas maždaug per metus, nurodys kokius tyrimus ir kaip reikėtų atlikti siekiant žmogaus žiemos miego galimybės. M.Ayre analizuos inžinerinę šio plano dalį. 2030 metais ESA norėtų pasiųsti į Marsą žmones, todėl M.Ayre su kolegomis kuria planus kaip į kosminį laivą įtaisyti žiemojimo sistemą.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją