"Vaisinė muselė yra modelis; jos pagrindinės ląstelių funkcijos yra labai panašios į žmonių, - sakė Kalifornijos Stanfordo universiteto mokslininkas Bruce'as Bakeris (Briusas Beikeris). - Nenustebčiau sužinojęs, kad žmonių lytinę elgseną taip pat lemia kokia nors fundamentali nervų sistemos schema, kuri funkcionuoja kaip tarpininkas viliojant ir poruojantis".
B.Bakeris ir jo kolegos anksčiau buvo identifikavę geną, susijusį su vaisinių muselių patinų lytinio elgesio kontrole.
"Nustatėme, kad tas genas nulemia patinų neuronų grandinės, susijusios su meilinimųsi, susidarymą", - sakė B.Bakeris.
Trečiadienį mokslo žurnale "Nature" pasirodžiusiame straipsnyje jis rašo, kad su lytiniu elgesiu yra susijusios 60 ląstelių. Kai jos funkcionuoja blogai, vaisinių muselių patinai negali atlikti visų meilinimosi ritualo veiksmų ir nesugeba susiporuoti.
Mokslininkams sutrikdžius tų ląstelių veiklą, muselių patinai neatlikdavo visų veiksmų, pavyzdžiui, netapšnodavo patelių, neištiesdavo ir nevirpindavo sparnų, "nedainuodavo" meilės "dainų". Tokie patinai meilindavosi labai skubėdami, stengdavosi daryti viską iš karto, o patelės tuo nesusiviliodavo.
Vaisinių muselių ir žmonių genomai panašūs, todėl B.Bakeris ir jo kolegos kelia klausimą, ar su lytiniu muselių elgesiu susijusių genų atitikmenys žmogaus genome gali atlikti panašias funkcijas.
"Nagrinėdami pagrindinius muselių elgesio modelius pastebėsite įgimtą sugebėjimą atpažinti tinkamą rūšį ir tinkamą lytį", - sakė B.Bakeris.
"Reikia jas patapšnoti, patraukti jų dėmesį, sudainuoti meilės dainą ir taip toliau. Taigi šios pagrindinės užuomazgos yra gana panašios į tai, ką daro žmonės norėdami sėkmingai susirasti porą ir susilaukti palikuonių", - aiškino jis.
