Neandertaliečiai, kurių protėviai paliko Afriką prieš 400-800 tūkst. metų, vystėsi dabartinių Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Rusijos teritorijoje, manoma, kad paskutinieji šios rūšies atstovai išnyko prieš maždaug 30 000 metų. Ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės iš Afrikos iškeliavo prieš 50-80 tūkst. metų.
Visus mokslininkus domina, ar fiziškai stipresni neandertaliečiai, turėję kalbos geną ir galbūt sugebėję groti fleita, buvo atskira rūšis, galėjo kryžmintis su šiuolaikiniais žmonėmis. Pasak mokslininkų, kurių darbo rezultatai publikuojami leidinyje „Molecular Biology and Evolution“, atsakymas yra teigiamas: šios dvi rūšys gyveno artimai bendraujant, rašo science20.com.
Beveik prieš dešimtmetį žmogaus X chromosomoje mokslininkai aptiko haplotipą, kuris atrodė skirtingas ir kurio kilmė buvo neaiški. Kuomet 2010 metaus buvo surašyta neandertaliečių genetinė seka, mokslininkai su nenandertaliečių haplotipu greitai palygino 6000 žmonių chromosomų pavyzdžių iš visų pasaulio vietų. Neandertalietiška seka buvo nustatyta visų žemynų žmonių genomuose įskaitant Australiją ir išskyrus piečiau Sacharos esančią Afriką.
„Tai patvirtina naujus duomenis, nurodžiusius, kad dvi populiacijos galėjo kryžmintis“, sakė Montrealio universiteto (Kanada) Pediatrijos fakulteto ir CHU Sainte-Justine tyrimų centro mokslininkas dr. Damianas Labuda. Jis su kolegomis mano, kad toks intymus kontaktas ir/ar šeimyniniai ryšiai tikriausiai užsimezgė Vidurio Azijos kryžkelėje. „Be to, mūsų metodai buvo visiškai nepriklausomi nuo neandertaliečių medžiagos, taigi, galima teigti, kad ankstesniems rezultatams taršos artifaktai įtakos neturėjo“, - pridūrė mokslininkas.
„Dr. Labuda su kolegomis yra pirmieji mokslininkai yra pirmieji, nustatę, kad neafrikiečių genetinės variacijos kilmė gali siekti archainės populiacijos šaknis.. Darbas buvo atliekamas nenaudojant neandertaliečių genomo sekos, tačiau palyginus su neandertalietiška seka dabar akivaizdu, kad jei buvo visiškai teisūs“, - sakė vienas iš pagrindinių Neandertaliečių genomo projekto mokslininkų, Harvardo medicinos mokyklos (JAV) genetikas dr. Davidas Reichas.
O kaip, dr. D. Labudos manymu, tokie genetinės informacijos pasikeitimai, paveikė mūsų rūšies sėkmingą plitimą visame pasaulyje? „Įvairovė yra labai svarbus ilgalaikio rūšies išlikimo veiksnys. Bet koks genomo papildymas gali būti praturtinantis“.
