Artėjantis susiliejimas su kita galaktika numatomoje nuobodžioje ateityje sukels tik trumpą bruzdesį, rašo NewScientist.com.
Daugumą galaktikų galima priskirti vienai iš dviejų kategorijų. Tai mėlynosios galaktikos, kur daugybė jaunų, mė
lynų žvaigždžių ir intensyviai formuojasi naujos, ir raudonosios galaktikos, kur naujų žvaigždžių formavimasis yra vangus arba nevyksta iš viso ir kuriose dominuoja senesnės, raudonos žvaigždės.
Tarpinis variantas, vadinamosios „žaliojo slėnio“ galaktikos, yra gana retas reiškinys. Manoma, kad jos pamažu iš mėlynų tampa raudonomis, o naujų žvaigždžių formavimasis jose stoja.
Naujame Simono Mutcho iš Swinburne`o technologijos universiteto Australijoje ir jo kolegų tyrime teigiama, kad tokį patį nuosmukį išgyvena ir mūsų galaktika. Atrodo, kad ji įžengė į žaliąjį slėnį, o ateityje jos laukia raudonos, negyvos galaktikos likimas.
Bendrą Paukščių Tako spalvą iš mūsų padėties jo viduje sunku nustatyti, mat dulkių debesys sukuria „akluosius taškus“, užstojančius iš daugelio galaktikos sričių sklindančią matomą šviesą. Tačiau naudojant infraraudonuosius spindulius, kurie prasiskverbia pro dulkes, nustatyta, kad žvaigždžių kūrimasis galaktikoje yra per menkas, kad ji būtų priskiriama mėlynoms galaktikoms ir per didelė, kad būtų neabejotinai raudona.
Norėdama išsiaiškinti, kokiame gyvenimo etape dabar yra mūsų galaktika, S. Mutcho komanda imitavo 25 mln. galaktikų susiformavimą ir evoliuciją bei atrinko tas, kurios pagal žvaigždžių formavimosi greitį, formą ir bendrą žvaigždžių masę panašiausios į Paukščių Taką.
Tyrėjai nustatė, kad šios imituotos galaktikos dažniausiai yra žaliojo slėnio galaktikos, o tai leidžia manyti, kad Paukščių Takas taip pat yra šioje pereinamojoje stadijoje.
Dėl šios vidutinio amžiaus krizės gali būti kalta masyvi, Paukščių Tako centre esanti juodoji skylė. Radiacijos srautai, išskiriami tuomet, kai medžiaga pateko į juodąją skylę, galėjo įkaitinti ir išstumti dujas iš galaktikos, teigia mokslininkai.
Taigi kada žvaigždžių kūrimosi periodas mūsų galaktikai taps praeitimi? Jei ji elgsis kaip kitos galaktikos simuliacijoje, ji žaliajame slėnyje praleis 1,5 mlrd. metų, kol taps raudona.
Tačiau Rosemary Wyse iš Johno Hopkinso universiteto Baltimorėje teigia, kad Paukščio Tako vidutinio amžiaus krizės laikotarpis gali prasitęsti. Kai kurie dujų debesys, iš kurių gali susiformuoti žvaigždės, krenta ant galaktikos. Tačiau ji pripažįsta: „Bėgant laikui žvaigždžių kūrimosi procesas greičiausiai lėtės.“
Tačiau po 5 mlrd. metų dar galima sulaukti trumpo žvaigždžių formavimosi proveržio. Tai nutiks tuomet, kai Paukščių Takas susilies su Andromeda, artimiausia spiraline galaktika, iš kurios savybių galima spręsti, kad tai taip pat žaliojo slėnio galaktika, teigia tyrėjai.
Po susiliejimo likusios dujos gali imti keliauti naujo susidariusio objekto centro link, sukeldamos trumpą naujų žvaigždžių gimimo bumą, sako komandos narys Darrenas Crotonas.
„Susiliejimo jėga sutvirtins mūsų, kaip raudonos ir mirusios elipsinės galaktikos, vietą“, – sako jis.
Tačiau mokslininkas pažymi, kad ir raudonosiose galaktikose verda vyksmas. „Dauguma jų išėjusios į pensiją gyvena labai įdomų gyvenimą“, – teigia jis, pateikdamas netoliese esančios elipsinės galaktikos M87 pavyzdį, iš kurios juodosios skylės trykšta įspūdingos čiurkšlės.
