Anot jo, tikėjimas, kad po mirties mūsų laukia dangus arba pomirtinis gyvenimas yra tiesiog „pasaka“ žmonėms, kurie bijo mirties. Garsiausias Didžiosios Britanijos mokslininkas teigia, kad nėra nieko po tos akimirkos, kai paskutinį kartą suvirpa mūsų smegenys.

S. Hawkingas, kuriam 21 metų amžiaus buvo diagnozuota motorinė neuronų liga, laisvai diskutuoja apie mirtį, atsitiktinį žmonių atsiradimą ir kitus klausimus.

Anksčiau manyta, kad nepagydoma liga turėtų per keletą metų nuo simptomų pasirodymo nužudyti S. Hawkingą. Dėl to jo perspektyvos kurį laiką atrodė miglotos. Nepaisant to, jaunasis mokslininkas pradėjo labiau mėgautis gyvenimu, nors virš jo ateities ir kabojo tamsus debesis.

„Pastaruosius 49 metus gyvenu su ankstyvos mirties perspektyva. Nebijau mirties, bet ir neskubu numirti. Dar tiek daug norėčiau nuveikti“, – sako britų astrofizikas.

„Man smegenys yra tarsi kompiuteris, kurios nustos veikti tuomet, kai pradės gesti jo detalės. Sugedusiems kompiuteriams nėra nei dangaus, nei gyvenimo po mirties. Tai yra pasaka tiems žmonėms, kurie bijo tamsos“, – sako jis.

„The Guardian“ pokalbis su S. Hawkingu:

- Kokia yra žinojimo „kodėl mes esame čia?“ vertė?

- S. Hawkingas: visatą valdo mokslas. Tačiau mokslas mums sako, kad mes negalime išspręsti lygčių tiesiogiai abstrakcijoje. Mums reikia pasinaudoti Darwino natūraliosios atrankos efektyvia teorija atrenkant tas grupes, kurios turi didžiausią tikimybę išlikti. Joms priskiriame aukštesnę vertę.

- Jūs sakote, kad nėra priežasties įtraukti Dievą norint apšviesti mėlyną schemų popierių. Ar mūsų egzistencija priklauso tik nuo atsitiktinumo?

- S. Hawkingas: Mokslas prognozuoja, kad daugybė skirtingų visatos rūšių bus spontaniškai sukurtos iš nieko. Tik nuo atsitiktinumo priklauso, kurioje mes atsidursime.

- Tad štai mes ir esame. Ką turėtume daryti?

- S. Hawkingas: turėtume siekti pačios didžiausios mūsų veiksmų vertės.

- Jums buvo kilę sveikatos problemų, ir jūs praleidote nemažai laiko ligoninėje 2009-aisiais. Ko labiausiai bijote (jeigu apskritai bijote) dėl mirties?

- S. Hawkingas: su ankstyvos mirties perspektyva gyvenu pastaruosius 49 metus. Nebijau mirties, bet ir neskubu numirti. Dar tiek daug norėčiau nuveikti. Man smegenys yra tarsi kompiuteris, kurios nustos veikti tuomet, kai pradės gesti jo detalės. Sugedusiems kompiuteriams nėra nei dangaus, nei gyvenimo po mirties. Tai yra pasaka tiems žmonėms, kurie bijo tamsos.

- Kurie dalykai jums yra gražiausi moksle?

- S. Hawkingas: mokslas yra gražus, kai jis gali paprastai paaiškinti fenomenus arba sąryšį tarp skirtingų stebėjimų. Tarp tokių pavyzdžių galiu paminėti dvigubas DNR spirales biologijoje ir fundamentalias fizikos lygtis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)