Tartum prieštaringi šie du vertinimai iš tikrųjų vienas kitam neprieštarauja. Vieni klimatologai sudaro prognozes tūkstantmečiams: klimato stabilumas - maloni naujiena.

Kiti numato ateitį dešimtmečiams - atšilimas akivaizdus; tuo labiau, kad prisideda žmogaus veikla. Tačiau po tokių trumpalaikių atšilimų parastai seka atšalimas - svyravimai apčiuopiami, o ir per ilgą laikotarpį (tūkstantmečius) vidurkis išlieka stabilus, nieko baisaus nežadantis.

Stabilumą keliolikai tūkstančių metų žada glaciologai, kurie remiasi Antarktidos ledo tyrimais - jau įsigręžę iki trijų kilometrų gylio ledo sluoksnyje jie sugeba atkurti klimato pokyčius, buvusius per pastaruosius 740 tūkstančių metų.

Taip jie atrado, jog ledynmečių (glacialų) žemėje būta šešių; tarp jų klimatas atšyla, ir šis laikotarpis vadinamas tarpledynmečiu (interglacialu). Tie svyravimai sutampa su įvairių dujų, ypač vadinamųjų šiltnamio dujų kiekio atmosferoje svyravimais.

Taigi, šiuo metu mes gyvename tarpledynmetyje, prasidėjusiame prieš 12 tūkstančių metų; o prieš 400 tūkstančių metų būta labai panašaus šilto laikotarpio, kuris truko apie 28 tūkstančius metų.

Pagal analogiją, ir dabartinis tarpledynmetis turėtų tęstis dar maždaug 15 tūkstančių metų, aiškino Didžiosios Britanijos Antarktidos tyrimų tarnybos glaciologas dr. Ericas Wolffas (Erikas Volfas). Tačiau šiokį tokį nerimą kelia metano ir anglies dvideginio gausėjimas atmosferoje; manoma, kad šių dujų koncentracija šiuo metu yra didžiausia per 440 tūkstančių metų.

Kad būtų patikrinta ši prielaida, ketinama tirti giliuose ledo sluoksniuose esančius oro burbuliukus - juose nuo seniausių laikų užkonservuoto oro sudėtį.

Gavę tokių duomenų ir išanalizavę jų ilgalaikius svyravimus mokslininkai galės tiksliau įsivaizduoti ir būsimų pokyčių tendencijas. Ketinama gręžtis gilyn dar 100 metrų, kad būtų pasiektas prieš 900 tūkstančių metų užšalęs ledas. Tai daroma tik Antarktidos vasarą - gruodį ir sausį. Tik tada čia temperatūra būna aukštesnė negu 54 laipsniai šalčio.

Aštuonerių metų projektą EPICA (European Project for Ice Coring in Antarctica) dešimtyje Europos valstybių vykdo 12 specialių centrų, rašoma žurnale "Nature".

Tuo tarpu kelių dešimtmečių laikotarpį vertinantys klimatologai, dirbantys pagal Jungtinių Tautų projektą, tvirtina, kad iki 2050 metų dėl pasaulinio atšilimo, miškų nykimo, kils jūros lygis, ir potvynių grėsmės rajonai padidės. Dabar juose gyvena apie milijardą žmonių, o iki 2050 metų potvyniai grasinsią jau dviem milijardams gyventojų.

Sunerimę dėl tokių pasekmių Tokijuje registruoto JT universiteto vadovai dar gruodį nusprendė Bonoje įsteigti naują institutą, kuris tirs žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Paskirtas šio instituto direktorius 57 Janos Bogardi (Janošas Bogardis), vandens išteklių specialistas, daktarinę disertaciją apsigynęs Karlsruės universitete, baigia formuoti institutą, kuris jau šią vasarą galės pradėti darbą.

Jo vadovaujamam institutui ir teks pasirūpinti, kad pasaulio mastu būtų nuolat stebimi potvynių procesai, kad galima būtų prognozuoti ekstremalius reiškinius. "Pasirūpinus geresne informacija galima bus tobulinti perspėjimo tarnybas, gerinti infrastruktūrą, planuoti naujas strategijas", - sakė J.Bogardi.

Jungtinių Tautų universitetas JT generalinės asamblėjos sprendimu buvo įsteigtas 1973 metais, kad tarptautiniu mastu skatintų mokslininkų dėmesį pasaulinėms problemoms.