„Praėjus 50 metų prezidentas D. Medvedevas prabilo apie naujas tarptautines kosmines lenktynes – planuojama išsiųsti į Marsą pilotuojamą kosminį laivą su branduoliniu varikliu“, – rašo žurnalistas.
Sovietiniais laikais konkurencija su JAV vertė Maskvą investuoti daug pinigų į kosminius skrydžius ir naujas technologijas. Šiandien labiau tikėtina, kad Rusija vykdys kosmines ekspedicijas bendradarbiaudama su JAV ir kitomis šalimis.
„Viena yra akivaizdu – būtent Rusija prakalbo apie skrydį į Marsą ir investuoja į jį pinigus. Tačiau gauti paramą šiam projektui nebus lengva“, – rašo autorius.
Paprasti šalies gyventojai mano, kad Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ yra našta biudžetui, tačiau vyriausybė įsitikinusi, kad investicijos į kosmosą yra svarbios: 2011 m. kosmoso agentūrai buvo skirta 3,5 mlrd. dolerių (apytikriai 8,4 mlrd. litų) – beveik triskart daugiau, nei jos 2007 m. biudžetas. D. Medvedevas kartoja, kad investavimas į kosminius tyrimus yra kelias į Rusijos ekonomikos diversifikavimą.
„Galbūt kosmoso dėka Rusija vėl pradės didžiuotis savimi“, – rašo autorius. Antradienį V. Putinas pasiūlė Ukrainai pastatyti bendrą kosmodromą Tolimuosiuose Rytuose. Beje, kad įgyvendintų skrydį į Marsą, naują raketą ir naują kosmodromą Rusija privalo turėti jau 2018 m.
„Pastaruosius dvejus metus Rusija prašo NASA padėti rengti žmonių skrydį į Marsą. Tačiau ateinantiems metams NASA prašo Kongreso skirti 18,7 mlrd. dolerių (apytikriai 45 mlrd. litų) biudžetą – 300 mln. (apytikriai 720 mln. litų) mažesnį, nei šių metų biudžetas.
Todėl Rusija dabar skiria visą dėmesį Kinijai, kuri 2003 m. pirmą kartą išsiuntė į kosmosą žmogų, o 2013 m. planuoja išsiųsti aparatą į Mėnulį“, – rašo autorius.
Balandžio 5 d. į orbitą išskrido kosminis laivas „Soyuz TMA-21“, pavadintas „Gagarin“.
Rusija ir toliau šturmuoja dangų, pabrėžia autorius. Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama anuliavo programą „NASA Constellation“, kurios pagrindu buvo kuriamas kosminis laivas 2020 m. planuotam žmonių skrydžiui į Mėnulį.
„Amerikiečių kosminės programos, greičiausiai, bus perduotos privačioms kompanijoms, kurios sugebės išpešti naudos iš tokių brangių ekspedicijų“, – rašo autorius.
