Autoriaus teigimu, artimoje ateityje rankiniuose laikrodžiuose bus įtaisytos mikroschemos, kurios iškvies gydytoją, jei savininkas neteks sąmonės, elektromobiliai bus valdomi jausmais, o vietoje laikraščių žmonės turės susukamus ekranus.
„Tai, apie ką rašau knygoje, jau kuriame universitetų laboratorijose ir pramonėje, – sako U. Eberlas. – Ateitis ne šiaip ateina, ji kuriama.“
Autoriaus teigimu, apie ateitį galvojama, atsižvelgiant į visuomenę, sveikatos apsaugą, ekonomiką, ekologiją ir pan., o daiktai tikslingai tobulinami pagal numanomą poreikį ateityje.
Autoriui atrodo visiškai įmanoma, kad ateityje galės kalbėtis įvairūs elektros energiją naudojantys daiktai, pvz., namas ir automobilis. „Tam tikrą akimirką gali pasirodyti patogiau naudoti elektrą iš automobilio akumuliatoriaus, negu jungti saugiklius namuose, – svarsto fizikas. – Bet automobilis turės žinoti, ar savininkas neplanuoja tą dieną daugiau kelionių ir kiek jam reikės elektros. Automobilis galės sužinoti elektroniniame savininko kalendoriuje.“
Ateities mokslas – už tarpdiscipliniškumą, ateities mokslininkų ir inžinierių mokslas turės būti daug labiau diferencijuotas ir įvairiapusiškesnis, pabrėžia U. Eberlas.
Autorius ypatingą svarbą ateityje teikia mikroschemoms. „Per 20 metų mikroschemų našumas padidėjo tūkstantį kartų“, – akcentuoja mokslininkas. – Šiuolaikinis nešiojamasis kompiuteris po 20 metų bus žirnio dydžio ir kainuos mažiau nei šokolado plytelė. Atitinkamai išsiplės ir naudojimo sfera.“
Dabartinis laikotarpis yra informatikos, kitas, jau beprasidedantis, laikotarpis bus sveikatos – tiek aplinkos, tiek žmogaus. U. Eberlas prognozuoja, kad artėja ekologiškų technologijų bumas. „Taip pat žmonija taps vyresnė – 2050 m. kas trečias Vokietijos gyventojas sulauks 65 m., o kas septintas – 80 m. Reikės sprendimų, kaip kuo ilgiau išsaugoti žmogaus sveikatą“, – įsitikinęs fizikas.
2050 m. Žemėje gyvens apie 9 mlrd. žmonių, pabrėžia knygos autorius, todėl reikės gyventi taip, kad įvairiose gyvenimo srityse būtų kuo mažiau atliekų.
