84 metų mokslininkas labiausiai žinomas dėl savo 7-ojo dešimtmečio viduryje pasirodžiusio darbo "Gaia Hypothesis", kurioje pareiškė, jog Žemė yra gyva ir palaiko savo išlikimui būtinas sąlygas.

J.Lovelockas įspėja, jog aplinkai nekenksmingi energijos šaltiniai nėra plėtojami pakankamai sparčiai, kad galėtų pakeisti anglį, dujas ir naftą, kurių atliekinės dujos - anglies dioksidas - laikomos pagrindiniu vadinamojo "šiltnamio efekto", arba pasaulio klimato atšilimo kaltininku.

"Neturime laiko eksperimentuoti su fantastiniais energetikos šaltiniais, civilizacijai gresia didžiulis pavojus", - tvirtina J.Lovelockas, minėdamas tokius atsinaujinančius energijos šaltinius kaip vėjas, potvynis ir hidroenergetika, kuriai pirmenybę teikia dauguma aplinkosaugininkų.

Anot mokslininko, pasaulio klimato atšilimas gali spartėti staigiau, nei tikimasi, ir tai rodo 2003 metų vasara, alinusi visą Europą neregėtais karščiais.

"Jei nepajėgsime sutelkti dėmesio į tikrą pavojų, kurį mums kelia pasaulio klimato atšilimas, galime mirti greičiau, kaip tie daugiau kaip 20 tūkst. nelaimėlių, kurių gyvybes Europoje pernai vasarą nusinešė karščiai", - teigė jis.

"Prieštaravimai atominei energetikai pagrįsti neracionaliais būgštavimais, kuriuos skatina Holivudo stiliaus pramanai, žaliųjų šūkiai ir žiniasklaida", - mano mokslininkas.

"Šie būgštavimai yra nepagrįsti, o atominė energetika jau nuo 1952 metų įrodė, jog yra saugiausias energijos šaltinis", - teigė mokslininkas, sulaukęs kritikos iš kitų aplinkosaugininkų dėl atominės energetikos gynimo.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją