Lietuvoje upinių mašalų populiacijos reguliavimo programa vykdoma nuo 1999 metų. Kasmet Vyriausybė skiria apie 270 tūkst. litų įsigyti biologinio preparato prieš mašalų lervas, taip pat jo panaudojimo bei tyrimų išlaidoms padengti.

Anot Aplinkos ministerijos specialistų, tyrimai rodo, kad Lietuvoje vystosi daugiau kaip 25 rūšių upiniai mašalai, tačiau tik kelios jų rūšys pripažintos kaip žmogaus ir galvijų kraujasiurbės.

Alytaus apskrityje žmones ir gyvulius aršiausiai puola kraujasiurbis mašalas Byssodon maculatus. Pagrindinė šio upinio mašalo veisykla yra Nemuno ruožas nuo Morynės kaimo (Baltarusija) iki Merkinės (Lietuva, Varėnos rajonas). Išsiritę skraidantys mašalai nuo veisyklų, esant palankiam vėjui, gali nuskristi per 30 kilometrų.

Reguliuojant kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją, tikslingiausia mažinti jų lervų skaičių veisyklose, tai yra - tekančiame vandenyje.

Daugiametė patirtis rodo, kad būtina kiekvienais metais veisyklose atlikti mašalų fenologinius tyrimus. Tik remiantis šių tyrimų išvadomis galima efektyviai naudoti specialų biologinį preparatą - supilti jį tiksliai nurodytoje vietoje ir tiksliai nurodytu laiku.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją