Dafnija (Daphnia pulex), pavadinta graikų nimfos Dafnės vardu, turi 31 tūkst. genų, tuo metu žmogus jų turi apie 23 tūkst., teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.
Daugiau apie aplinkos pokyčių ir taršos poveikį vandens organizmams sužinoti norinčių mokslininkų dažnai tiriamos mikroskopinio dydžio gėlavandenės dafnijos yra pirmieji vėžiagyviai, kurių genomas iššifruotas, praneša naujienų agentūra AFP.
Tačiau vien tai, kad šis organizmas turi daugiau genų, dar nereiškia, kad visi jie unikalūs, teigė projekto vadovas Johnas Colbourne`as.
„Didelį dafnijų genų skaičių iš esmės lemia tai, kai jų genai dauginasi, o kopijos sukuriamos greičiau nei kitų rūšių atveju“, – Genomikos ir bioinformatikos centro genonimos direktorius J. Colbourne`as.
Tačiau dafnijos turi ir daug iki šiol nematytų genų, o taip pat didelę dalį genų, kurie randami ir žmoguje – daugiausia nei bet kuris kitas mokslininkų iki šiol tirtas vabzdys ar vėžiagyvis.
„Daugiau kaip trečdalis dafnijos genų nerasti jokiame kitame organizme, kitaip sakant, mokslui jie yra visiškai nauji“, – teigė Indianos universiteto Bloomingtone biologijos skyriaus mokslininkas Donas Gilbertas.
Šie unikalūs ir iki šiol nežinomi genai dalyvauja „reaguojant į aplinką“, teigiama tyrime.
Universiteto aplinkos sveikatos profesorius Jamesas Klaunigas teigė, kad dafnijų genomas padės mokslininkams tirti aplinkos teršalų poveikį žmogui.
„Genomo tyrimas, aiškinantis, kaip gyvūnai reaguoja į stresą, turi didelę įtaką vertinant aplinkos keliamus pavojus žmonėms“, – kalbėjo jis.
„Turint žinių apie jų genomą, galima nustatyti galimą aplinkos veiksnių poveikį ląsteliniams ir molekuliniams procesams ir susieti juos su panašiais procesais, vykstančiais žmogaus organizme“, – pridūrė jis.
Vandens blusos gyvena Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australijoje.
Tyrime, kuriam vadovavo Indianos universiteto Bloomingtone Genomikos ir bioinformatikos centras bei JAV energetikos jungtinis genomo institutas, dalyvavo daugiau kaip 450 tyrėjų iš viso pasaulio.
