Pirmą kartą sudaryta orangutano genetinio kodo schema parodė, kad jo DNR grandinė yra 97 proc. analogiška žmogaus. Vis dėlto tai reiškia, kad „rusvaplaukės“ beždžionės yra ne taip glaudžiai susijusios su mumis kaip šimpanzės, kurių DNR yra 99 proc. identiška žmogaus DNR.
Kai kurios orangutano genomo sritys yra panašesnės į žmogaus nei į šimpanzės, išsiaiškino tarptautinė mokslininkų komanda. Genetikai tikisi, kad jų atradimas padės išsaugoti šią gyvūnų rūšį, kuriai dėl visuotinio miškų kirtimo iškilo išnykimo pavojus.
Taip pat, tiriant orangutano DNR, buvo nustatyta, kad jų atsiskyrimas į Sumatros ir Borneo rūšis įvyko vos prieš 400 tūkst. metų. – daug vėliau nei buvo manoma.
Jei bendri žmogaus ir šimpanzės protėviai gyveno maždaug prieš 5-7 tūkst. metų, tai žmogaus ir orangutano protėvis – prieš 14 mln. metų.
„Evoliucijos požiūriu, orangutano genomas užima ypatingą vietą tarp primatų, nes nepaprastu būdu liko nepakitęs pastaruosius 15 mln. metų“, - cituoja dienraštis vieną iš tyrimo autorių, Sent Luise įsikūrusios Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Genomo tyrimų centro direktorių dr. Richardą Wilsoną.
„Kitaip nei orangutano, šimpanzės ir žmogaus genomai patyrė reikšmingų struktūrinių pokyčių, kurie galėjo pagreitinti jų evoliuciją“ – teigia mokslininkas.
Tyrimo autoriai nustatė, kad, atsižvelgiant į rūšį, orangutanų genetinė sistema smarkiai skiriasi. Tokia genetinė įvairovė atlieka svarbų vaidmenį rūšies išsaugojime, nes ji padeda gyvūnams nesirgti ir prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos pasikeitimo.
Vis dėlto, kaip pripažino Hjustono medicinos koledže dirbantis primatų specialistas dr. Jeffrey Rogersas, „jei miškas ir dings, nebus jokios naudos iš tokios genetinės įvairovės“.
„Jei per artimiausius 30 metų padėtis nepasikeis, laukinėje gamtoje neliks orangutanų“, - teigė dr. J. Rogersas.
