Aminorūgštys yra vienos iš pagrindinių cheminių medžiagų, reikalingų atsirasti gyvybei. Egzistuoja dvi jų formos, tačiau gyvybė Žemėje išskirtinai pagrįsta tik viena jų, ir mokslininkams jau seniai nedavė ramybės klausimas, kodėl mes bei visi kiti mūsų planetos gyvi organizmai yra sudaryti išskirtinai iš vienos, o ne kitos jų formos.
Rūgštys yra ilgos molekulių grandinės, susisukusios į spiralę, tačiau jų forma skiriasi – vienos rūšies spiralė sukasi į dešinę, kitos – į kairę, o būtent iš pastarosios ir sudaryta gyvybė Žemėje. Tačiau laboratoriniai testai, atlikti šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, parodė, kad pirmąjį mūsų planetos gyvavimo tūkstantmetį abiejų rūgščių tipų formavosi po lygiai. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad asteroidai galėjo turėti daugiau kairės pusės amino rūgščių.
NASA astrobiologas Danielis Glavinas ir jo kolegos pareiškė įrodę, jog šio disbalanso priežastis – didelė meteoritų įvairovė. Tačiau naujas tyrimas, kuriam vadovavo Nicos Sophia Antipolis universiteto mokslininkas Uwe Meierhenrichas, nepaaiškino, kaip šis procesas galėjo vykti.
Visgi mokslininkai išsiaiškino, kad šviesa, pereinanti per dulkių debesį, susidariusį aplink besiformuojančią žvaigždę, tam tikru būdu poliarizuojama. Ši šviesa duoda pradžią aminorūgščių susidarymui, o šios rūgštys, savo ruožtu, gali patekti į asteroidus. Vienas iš tokių asteroidų su aminorūgštimis, nukritęs į Žemę, ir galėjo tapti gyvybės pradžia.
Tačiau vienas svarbus klausimas taip ir liko neatsakytas – kaip aminorūgštys nesuiro kelionės kosmose metu?
