Augintojai nuolat kovoja su vynuogių ligomis, bet naujos aplinkosaugos nuostatos veikiausiai ribos chemikalų naudojimą vynuogynuose.
JAV mokslininkai aprašė 1000 vynuogių rūšių genomus. Tikimasi, kad informacija padės išvesti ligoms atsparių vynuogių rūšių.
Merlot, chardonnay, semillon, riesling ir kitos vynuogių rūšys, iš kurių gaminami žmonių pamėgti vynai, išvestos iš vitis vinifera vinifera rūšies. Šios rūšies vynuoges imta kultivuoti prieš 5 tūkst. metų dabartinės Turkijoje teritorijoje arba netoli jos.
Nuo tų laikų šios rūšies vynuogės auginamos tiek tėvynėje, tiek Australijoje, Čilėje, JAV ir Pietų Afrikoje, iš vinifera vynuogių išvesta daugybė žaliųjų ir mėlynųjų vynuogių rūšių. Deja, jas užpuolė ligos, nes vinifera rūšies vynuogės neturi atsparumo susirgimams.
Iš Europos kartu su vynuogėmis ligos išplito ir kitose šalyse. Šiaurės Amerikoje, Australijoje vynuoges puola vynuogių miltligė.
Australijoje kovos su šia liga priemonėms kasmet išleidžiama apie 100 mln. dolerių per metus. Pagrindinė kovos su liga priemonė – fungicidai. JAV žemės ūkyje 70 proc. fungicidų išpurškiama ant vynuogių.
Europos Sąjunga, kurioje pagaminama apie 70 proc. vyno, rūpinasi aplinkosauga ir siekia sumažinti chemikalų naudojimą vynuogynuose. Europos Komisija siūlo nuo 2013 m. sugriežtinti profilaktinį chemikalų purškimą. Todėl mokslininkai bando išvesti naujų, atsparesnių vynuogių rūšių, tik kryžminimas yra brangus ir sudėtingas procesas.
