Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas profesorius Vaidutis Kučinskas sako, kad šie pranešimai tikrai nėra balandžio pirmosios pokštas, o labai reikšmingas mokslo gyvenimo įvykis.

"Žiurkės genomo išaiškinimas atveria naujas tyrinėjimų galimybes, - teigia profesorius V. Kučinskas. - Lyginamoji genomika įgyja dar vieną atskaitos tašką, dabar žmogaus genus bus galima lyginti ne tik su mikroorganizmų, bet ir dviejų žinduolių genais. Be to, nereikia pamiršti, kad žiurkės yra ir laboratoriniai gyvūnai, su jais atliekami įvairūs bandymai, kurių su žmonėmis negalima daryti".

Kaip rašoma žurnale "Nature", žiurkės turi apie dvidešimt penkis tūkstančius genų, maždaug devyniasdešimt procentų tų genų yra tokie patys, kaip ir žmogaus. Tai tik patvirtina, kad žiurkės labai tinka laboratoriniams tyrimams, kai bandoma aiškintis žmogaus ligų kilmę ir gydymo būdus.

Žiurkės genomą ištyrė specialiai suburta tyrinėtojų grupė, kuriai vadovavo Beiloro medicinos mokyklos (Baylor College of Medicine) Hiūstone, Amerikos Teksaso valstijoje, mokslininkai.

Profesorius V. Kučinskas sakė, kad šiuo metu pasaulyje sparčiai tęsiami kai kurių gyvūnų - arklio, šuns, kiaulės - genetiniai tyrimai. Tokie tyrinėjimai yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau realu tikėtis, kad netrukus genetikams ir visai lyginamajai genetikai atsivers ir daugiau naujų galimybių.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją