Iš pirmo žvilgsnio absurdišką nuomonę apie moters genetinį dvilypumą mokslininkai paskelbė, kai įsitikino, jog 52 metų moteris užaugo iš dviejų neidentiškų moteriškos lyties dvynių, kurios motinos gimdoje susiliejo į vieną asmenį.

Kaip rašoma Vokietijos žinių agentūros dpa pranešime, atlikus tos moters, vardu Jane (Džeinė), testus, jos organizme nustatyti du skirtingi DNR tipai. Jos kraujo ląstelės buvo vieno žmogaus - jos pačios, o paėmus mėginius iš skydliaukės, burnos ir plaukų - šie buvo daugiausia kito žmogaus.

Vilniaus universiteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas profesorius Vaidutis Kučinskas sako, kad toks reiškinys nėra naujiena, medicinos istorijoje žinomas ne vienas toks atvejis. Tokie žmonės vadinami tetragametine chimera, nes jų kūnai sudaryti iš dviejų genetiškai skirtingų ląstelių linijų.

Džeinės genetinis dvilypumas paaiškėjo, kai jai prireikė donoro inksto persodinimui. Patikrinus jos sūnų kraują, tikrinant ar kuris nors negalėtų būti mamos donoru, paaiškėjo, kad abu berniukai negali būti jos, nes jų abiejų DNR skyrėsi nuo motinos.

Profesorius V. Kučinskas sako, kad organizmo susidarymas iš dviejų genetiškai skirtingų ląstelių linijų dažnai gali būti gydymo pasekmė, nors tokie organizmai gali atsirasti ir natūraliai, mokslo tikslais gyvūnų chimeriniai organizmai kartais kuriami specialiai.

Visuotinio dėmesio sulaukusį Jane atvejį nustačiusi Bostono medicinos centro gydytoja Margot Kruskall (Margo Kraskol) žinių agentūrai dpa aiškino, kad pastaruoju metu chimerų padažnėjo tikriausiai dėl nevaisingumo gydymo vaistais. Mat tuomet moters organizmas iš karto pagamina daugiau negu vieną kiaušinėlį, arba vaisingumo klinikos į gimdą dažnai įsodina ne vieną embrioną.

Pasak profesoriaus V. Kučinsko, Lietuvoje tetragametinės chimeros tyrimai specialiai nebuvo atliekami.