Manoma, kad vieni iš pirmųjų technologijos vartotojų - ginkluotosios pajėgos ir vyriausybės.
Duomenų kodavimas paprastai atliekamas naudojant ilgus pirminius skaičius, kurie padeda taip pakeisti tekstą, kad jo negali perskaityti kiti žmonės.
Koduotoje žinutėje esanti informacija yra saugi dėl to, kad norinčiajam ją perskaityti tenka sugaišti daug laiko, kol bus perrinkti visi įmanomi „raktai“, kuriais koduojama informacija.
Kvantinėje kriptografijoje duomenys koduojami kiek kitaip, tam naudojami keisti kvantinės fizikos dėsniai, garantuojantys saugų duomenų perdavimą.
Informacija apie kodavimo raktą saugoma vieno šviesos fotono.
Kvantinės fizikos dėsniai garantuoja, kad fotono savybės pasikeis jei kas nors perims informaciją ir bandys ją nuskaityti be teisėtų gavėjo ir siuntėjo žinios.
Jei abi pusės pasidalija kodavimo raktu, kuris žinomas tik jiems, jie gali būti tikri, jog tarp jų siuntinėjama informacija yra saugi.
„Užtikrinus rakto slaptumą, jį galima naudoti duomenų kodavimui ir visom kitoms įsivaizduojamoms kriptografijos užduotims“, sakė Kembridžo universiteto „Toshiba“ laboratorijos kvantinės informacijos grupės vadovas mokslų daktaras Andrew Shieldsas (Endriu Šildsas).
„Magiq“ vadovas Bobas Gelfondas sakė, kad saugumas, teikiamas kvantinės kriptografijos, yra ganėtinai populiarus, nors jo kaina tikrai nėra maža. „QPN Security Gateway“ įranga kainuoja nuo 50 000 iki 100 000 JAV dolerių (140 000-280 000 litų).
Prisijungus prie optinių ryšių tinklo „Magiq“ techninė įranga suteikia galimybę sukurti virtualų tinklą, kurį galima naudoti koduotų žinučių siuntimui.
B.Gelfondas pasakojo, kad kvantinė kriptografija mokslinėse laboratorijose tyrinėjama jau keletą metų, tačiau „Magiq“ inžinieriai yra vieni iš pirmųjų pasaulyje, sugebėjusių mokslinius pasiekimus paversti praktiškai naudingais dalykais.
„Manau, daugelis žmonių tikėjos, kad dėl techninių sunkumų taip atsitiks vėliau. Mūsų inžinierių užduotis buvo užtikrinti sistemos stabilumą tipiškoje technologinėje aplinkoje“, sakė B.Gelfondas.
Nors technologija jau naudojama, vis dar esama tam tikrų apribojimų, kuriuos teks apeiti.
Pavyzdžiui, yra nuotolio, kurį gali nukeliauti koherentiškumo nepraradę fotonai, riba. Jei fotonas netenka koherentiškumo, žinutės nebeįmanoma perskaityti.
Dabartinis kvantiniu būdu koduotų duomenų perdavimo nuotolio rekordas yra 120 kilometrų.
B.Gelfondo teigimu, pradėjus aktyviau naudoti technologiją, komponentų ir optinių tinklų kainos mažės.
„Magiq“ paslaugomis domėjosi ir interneto paslaugų tiekėjai, besitikintys parduoti ypatingo saugumo linijas už didesnę kainą.
„Magiq“ inžinieriai tobulina kvantinės atminties lustus, pavienių fotonų generatorius ir kvantinius kartotuvus. Tinkamai patobulinus technologiją galima bus siekti svarbiausio tikslo – sukurti komerciniam naudojimui tinkamą veikiantį kvantinį kompiuterį.
