Prisiminus pirmąja Mėnulio erą ir garsiąsias „Apollo“ misijas, tuometinio susidomėjimo Mėnuliu priežastys labai aiškios – didžiųjų supervalstybių SSRS ir JAV technologinis lenktyniavimas, kas gi pirmasis „užkariaus“ artimąjį kosmosą.
Tuo metu SSRS jau buvo išsiveržusi į priekį ir pirmoji paleidusi dirbtinį palydovą, pirmoji į orbitą nuskraidinusį žmogų, pagaliau - jos kosmonautas pirmasis pabuvojo atvirame kosmose. Tuomet beliko vienintelis realus, bet neįveiktas uždavinys – žmonių pilotuojamas skrydis į Mėnulį. JAV kosmoso agentūrai NASA tai pavyko. Tuoj po šio įvykio susidomėjimas Mėnuliu irgi užgeso – daugiau kažką įrodinėti nebebuvo ką, tuo labiau, jog tokios misijos kėlė nemažą pavojų astronautų gyvybėms. Tad kodėl dabar Mėnulis vėl tapo toks svarbus?
Visų pirma, atgyja kosmoso lenktynių noras. Na ir kas, kad pirmoji į Mėnulį astronautus nusiuntė NASA – jau 40 metų niekas to nėra pakartojęs. Vadinasi, kažkas vėl bus pirmas. Ir jei tokios lenktynės Rusijai ar JAV nebėra labai įdomios, to negalima pasakyti apie Kinijos, Indijos ar pagaliau Japonijos agentūras. Jų pasiekimai kol kas nė iš tolo neprilygsta nei NASA, nei Roskosmos agentūrai. Pakartotas žygis į Mėnulį bet kurią valstybę iškeltų į „kosminį olimpą“.
O kur dar galimybė įrodyti, kieno technologijos yra tobulesnės? Ši idėja gyva net ir NASA inžinierių tarpe – nors valstybinis finansavimas Mėnulio misijoms nutrauktas, tai netrukdo asmeninėms iniciatyvoms.
Žinoma, didėjantis resursų poreikis neleistų jų švaistyti vien tik dėl technologinių lenktynių, tad yra ir daugiau pragmatinių priežasčių. Visų pirma, Mėnulio naudingos iškasenos (Žemėje visų išteklių atsargos pamažu senka), galimybė statyti kosmoso tyrimų observatorijas ar tiesiog įkurti tarpinę stotelę tolesniems kosmoso užkariavimas – jau dabar kalbama, kad tai neišvengiamas žmonijos vystymosi etapas. Plačiau apie šias pragmatiškas Mėnulio kolonizavimo priežastis – Rolando Maskoliūno parengtame DELFI videoreportaže.
Ką gi, priežasčių domėtis Mėnuliu ne taip ir mažai. Didėjantis žaliavų poreikis neabejotinai ateityje skatins kolonizavimo poreikį. Tik kas bus naujieji kolonizatoriai – žmonės, robotai ar kyborgai?
