Viešoje paskaitoje „Royal Albert Hall“ teatre profesorius S. Hawkingas taip pat pripažino, kad studijuodamas fiziką Oksforde jis buvo tinginys ir kad tik grėsminga diagnozė, kad jis gali mirti nuo motorinio neuronų sutrikimo, skatino jį susitelkti ties darbu.
S. Hawkingas pasakojo: „Mano sesuo Philippa galėjo skaityti jau ketverių, tačiau tuo metu ji tikrai buvo protingesnė už mane.“
Jis teigė niekuo neišsiskyręs mokykloje ir niekuomet klasėje nebuvo pirmūnas. „Pamokas ruošdavau netvarkingai, o mano rašysena buvo tikras skausmas mokytojams,“ – atviravo mokslininkas.
„Tačiau mano klasiokai man suteikė Einšteino pravardę, tad tikriausiai man numatė kažką geresnio.“
Nors Oksforde jis gavo pirmo laipsnio diplomą, S. Hawkingas auditorijai pasakojo universitete buvęs tinginys ir daugiau nei valandą per dieną nedirbęs.
„Tuo nesididžiuoju. Tiesiog parodau savo požiūrį, kuris tuo metu buvo panašus kaip ir kitų studentų,“ – pasakojo jis.
Tačiau fizikas taip pat pažymėjo, kad gydytojams pareiškus, jog jam gyventi liko dar keletas metų, nors jam buvo tik 21 m., jis nusprendė daugiau dirbti ir didinti produktyvumą. Visa tai baigėsi keletu ankstyvų atradimų.
„Susidūrimas su ankstyvos mirties galimybe priverčia suprasti, kad gyventi verta ir kad yra daug dalykų, kuriuos norėtum nuveikti.“
Surrey universiteto fizikos profesorius Jimas Al-Khalilis, dalyvavęs renginyje, sakė: „Esu tikras, kad Stephenui Hawkingui buvo lemta pasiekti didingų dalykų kosmologijoje su ar be jo ligos.“
„Gal ir tiesa, kad diagnozė paskatino jį sukoncentruoti smegenis veiklai, jis taip pat būtų galėjęs apleisti fiziką ir su jam likusiu laiku nuveikti kažką ne mažiau ypatingo.“
