Tolimų galaktikų tyrimai svarbūs norint pamatyti ankstyvąją Visatą ir išsiaiškinti, ar jonizacija yra žvaigždžių ir galaktikų veiklos rezultatas. „Tai yra jaudinanti sritis, nes atsakymas nėra žinomas“, sakė A.Bunkeris.
Tyrimui vadovavo astronomas Jean-Paulis Kneibas (Žanas Polis Knaibas), dirbantis Observatoire Midi-Pyrénées observatorijoje. Jis su kolegomis iki galimybių ribos išnaudojo teleskopą Hubble ir dvynius Keck teleskopus. Net ir tuo atveju galaktiką mokslininkai aptiko vien per atsitiktinai palankų geometrinį išsidėstymą.
Tarp tolimosios galaktikos ir Žemės yra masyvus galaktikų spiečius Abell 2218. Šio spiečiaus gravitacinis laukas išlenkė ir sustiprino galaktikos skleidžiamą šviesą taip, kad ji tapo 25 kartus ryškesne.
Astronomai atstumą iki dangaus kūnų nustato pagal vadinamąjį raudonąjį poslinkį – spektrinių linijų poslinkį į raudonąją spektro pusę. Iki šiol tolimiausia buvo laikoma galaktika, kurios raudonasis poslinkis buvo 6,5. Praėjusią savaitę mokslininkai pranešė atradę 13 kvazarų su panašiu raudonuoju poslinkiu.
Hubble duomenimis, naujosios galaktikos raudonasis poslinkis yra tarp 6,6 ir 7,1. Keck teleskopo pateikti duomenys leido raudonojo poslinkio reikšmę patikslinti iki 7,0.
Galaktikoje žvaigždės kuriasi beveik trijų Saulių per metus greičiu, o jos skersmuo yra tik 2000 šviesmečių – maždaug 50 kartų mažesnis, nei Paukščių tako.
