Eksperimentui vadovavęs Vestminsterio universiteto mokslinis darbuotojas Davidas Williamsas sakė, kad jo vykdyto eksperimento duomenys prieštarauja ankstesnėms išvadoms. D.Williamsas mano, kad tyrimo dalyviai greičiausiai yra iš anksto nusistatę, jog vyrai labiau linkę skaudinti. Eksperimento metu surinkti duomenys, pasak mokslininko, „greičiausiai yra rezultatas pąsamoninio laukimo, sukurto pagal socialinius lyčių stereotipus“.
Tyrimo autorius taip pat pažymėjo, kad žmogaus aplinka gali veikti jo jautrumą skausmui. Objektai, kurie gali būti susieti su skausmu (pavyzdžiui, paveikslas, kuriame vaizduojama žaizda ar plakatas, susijęs su kraujo donoryste) taip pat didino eksperimento dalyvių jautrumą.
D.Williamsas svarsto, jog subjektyvi skausmo interpretacija gali būti siejama su išlikimo instinktu. „Evoliucijoje padidėjęs jautrumas skausmui būtų laikomas privalumu, nes jautresni žmonės greičiau imtųsi kokių nors veiksmų kad skausmo išvengtų, todėl rečiau pasiliktų pavojingose ar neigiamose sąlygose arba greičiau pasišalintų iš kenksmingos aplinkos“, sakė mokslininkas.
Tiriant buvo atsižvelgta į tai, kad dažniausiai vyrams būdinga aukštesnė skausmo riba nei moterims. Dalyvių taip pat buvo prašoma įvertinti jų jaustą skausmą skalėje su slankiojančia rodykle. Dalyviai kiekvieną kartą pranešdavo jaučią maždaug panašų skausmą, todėl galima manyti, kad jie nemelavo.
Tačiau kiti ekspertai tyrimo rezultatus vertina atsargiai. Vakarų Ontarijo universiteto (JAV) darbuotojas Gary Rollmanas sakė, kad rezultatus galėjo veikti daugybė socialinių faktorių. „Reikia labai atsargiai vertinti bendrus tokių tyrimų rezultatus“.
Tačiau G.Rollmanas taip pat pridūrė, kad tyrimas gali padėti medikams suprasti kokiu būdu sumažinti pacientų skausmą. „Galbūt yra dalykų, kurių galėtų išmokti visi skausmą sukeliantys medikai – išklausyti pacientus, išsiaiškinti, kokio intensyvumo skausmo jie gali tikėtis bei juos padrąsinti“.
