Kas dėl to kaltas? Aplinka? Genų mutacijos? O gal kaltų ieškoti nė nereikia – toks buvo gamtos sprendimas.
- Kas lemia žmogaus intelektą - genai ar aplinka?
- Šis klausimas pastaruoju metu itin populiarus, bet jis neteisingai formuluojamas. Jūs gi neklausiate asmens, rankoje laikančio limonado butelį ir jį geriančio, koks tai gėrimas - sultys ar vanduo. Nei vienas, nei kitas nėra limonadas. Tačiau jei šiuos skysčius sumaišytume, pridėtume kokių nors priedų, galbūt gautume kažką panašaus į limonadą?
Maišymo principą galima pritaikyti ir intelektui. Be genų jo tikrai nebūtų, nes gyvybė apskritai neįmanoma be genų. Kita vertus, nuo pat gyvybės žemėje atsiradimo pradžios genus veikia gausybė aplinkos veiksnių. Vadinasi, aplinka taip pat turi įtakos intelekto formavimuisi
Kalbėti apie intelektą bendrai sudėtinga, kur kas paprasčiau - apie sudedamąsias jo dalis, tarkime individo polinkį į menus, sportą, gabumus matematikai ir panašiai.
Visi žmonės, nepriklausomai nuo rasės ar lyties, turi tą patį genų rinkinį. Tačiau jei pasižiūrėsime į konkrečių asmenų genų sandarą, panagrinėsime, kokį produktą jie pagamina, tai matysime, kad tie produktai šiek tiek skirsis. Ką turiu omenyje? Na, tarkime jūs nueinate į parduotuvę pirkti pieno. Lentynoje išrikiuota daugybė pieno pakelių, visose - tas pats produktas, bet tuo pačiu metu jis skiriasi savo skoniu, kurį lemia riebumas, galbūt kokie nors priedai. Šį pavyzdį galima pritaikyti ir genams. Kiekvienas žmogus yra individualus todėl, kad skiriasi produktai, kurį gamina jo genai.
- Ar šiandienos mokslas pajėgus pamatyti tuos genų gaminamus produktus?
- Taip. Ne tik pamatyti bet ir surasti kai kuriuos skirtumus. Prieš 20 metų buvo pradėtas įgyvendinti žmogaus genomo projektas. Tai yra mokslinis projektas, kurio tikslas iššifruoti žmogaus chromosomų rinkinyje esančių DNR nukleotidų seką bei iššifruoti 20-25 tūkstančių genų visumą. Neseniai pereita į kitą etapą – individualių asmenų tyrinėjimus. Kartais su studentais pajuokaujame, jog mes visi esame mutantai, nes pagal pirminius genomo projekto tyrimus, kiekvienas iš mūsų turime 10-15 visiškai naujų genų mutacijų, kurių neturi niekas kitas.
- Kodėl reikia tirti genus?
- Pats geriausias stimulas atlikti kokį nors tyrimą yra smalsumas. Tačiau jo nepakanka norint gauti tyrimui reikalingą finansavimą. Praktinis genetikos mokslo pritaikymas tikrai yra. Jo dėka, galima pastebėti vienas ar kitas fizines bei psichines ligas, vystymosi anomalijas. Genetikos žinios naudingos ir kalbant apie intelektą. Lietuvoje tai dar nėra labai populiaru, bet kitose šalyse vaikams yra atliekami specialūs intelekto testai. Pagal jų rezultatus šie orientuojami į konkrečias studijų programas.
- Ar įmanoma pakoreguoti genus, atsakingus už fizinį ar protinį vaiko išsivystymą, šiam dar negimus? Kodėl?
- Kol kas turima per mažai žinių atlikti būtent tokius genų “pataisymus”. Vienintelė įmanoma korekcija, diagnozavus, kad vaikelis gims tikrai nesveikas, - tai nėštumo nutraukimas. Apskritai kištis į genų veiklą labai rizikinga. Tačiau nežinia, kaip bus ateityje dar labiau patobulėjus technologijoms. Galbūt tai, kas šiandien atrodo nerealu, kaip mokslinė fantastika, kada nors taps įprastu reiškiniu.
Nors kol kas neįmanoma koreguoti genų, tam tikrais atvejais jiems galima padėti. Lietuvoje jau kelis dešimtmečius veikia programa, kai iš kiekvieno naujagimio yra paimamas kraujo mėginukas ir siunčiamas į Santariškių medicininės genetikos centrą. Ten padaromas testas, ar vaikutis neserga FKU, kitaip tariant, ar jam nėra sutrikusi medžiagų apykaita, ar organizmas geba įsisavinti visas šiam reikalingas medžiagas.
Jei mažylis serga minėta liga ir nėra imamasi specialių profilaktikos priemonių, jam apie trečiuosius - ketvirtuosius gyvenimo metus išsivysto pakankamai sunkaus laipsnio protinė negalia. Kokios FKU profilaktikos priemonės? Vaikui negalima gerti nei mamos, nei karvės pieno, būtina vartoti specialius mišinukus. Toks maitinimas nėra amžinas, griežtai jo laikytis reikia tik pirmuosius kelerius metus, po to iki maždaug 14-15 metų pakanka riboti tam tikrus produktus. Vėliau gyvenimas teka įprasta vaga.
Ar dėl to, kad sugebame atpažinti FKU, reikėtų labai džiaugtis? Nežinau. Galbūt, nes juk galime užbėgti ligai už akių. Tačiau nereikėtų pamiršti ir kitos medalio pusės – defektyvaus geno plitimo. Juk jei vaikui netaikomos jokios profilaktikos priemonės ir šis tampa protiškai neįgalus, užaugęs jis nesukuria šeimos ir nepratęsia giminės. Dėl to defektyvus genas “miršta” kartu su juo. Kitu atveju, jei vaikas išgydomas ir užauga visiškai normaliu sveiku žmogumi, jis minėtą geną perduoda savo atžaloms.
- Vadinasi, dingsta natūrali gamtos atranka?
- Ironiška, bet kuo didesnė mokslo pažanga, tuo silpnesni žmogaus genai. Didžiuojamės iki minimumo sumažinę kūdikių mirtingumą, išgydę sunkiausias ligomis, bet tuo pačiu metu pamirštame, jog įsikišome į gamtos tvarką. Naujų technologijų išsivystimas, deja, padeda platinti ne visai gerus genus.
Berods BBC prieš kelerius metus rodė filmą apie Hipokrato priesaiką. Filmo ašis buvo neišnešioti kūdikiai. Džiugu, kad kuo toliau tuo daugiau jų išgyvena. Mažylių tėvai dėl to prieš mokslą ir gydytojus lenkia galvą. Tačiau... Filmo kūrėjai pasižiūrėjo, kaip tiems vaikams sekasi praėjus 10 metų. Rezultatai buvo štai kokie - 90 procentų iš minėtų vaikų buvo neįgalūs, turėjo vienokių ar kitokių protinių sutrikimų. Manęs kaip genetiko toks rezultatas visai nenustebino. Kodėl? Nes kiekvienas gyvas organizmas turi būdų, kaip apsisaugoti nuo genetinių defektų. Vienas iš tokių natūralių būdų – persileidimas. Kuo didesnis defektas, tuo ankstesnėje nėštumo stadijoje žūva embrionas. Šiuo atveju žmogus sutrukdo gamtai atlikti savo darbą, bando ją apgauti. Ar tai gerai? Nežinia. Tai filosofinis klausimas.
Juozas Rimantas Lazutka patikino, kad daugiau apie genetiką ir apskritai apie mokslą bus galima sužinoti rugsėjo 24 dieną vyksiančioje „Tyrėjų naktyje 2010“. Šių metų ruduo – jau šeštasis, kai visi neabejingi mokslui yra kviečiami į įvairius renginius. Vilniuje, Kaune, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miesteliuose lankytojams duris atvers laboratorijos, planetariumas, observatorija, botanikos sodas ir kitos vietos, kur dirba mokslininkai. Visi norintys galės susitikti su tyrėjais ir pažinti iš pirmo žvilgsnio tokį sudėtingą mokslo pasaulį. Daugiau informacijos rasite adresu www.tyrejunaktis.lt.