Golfo srovės apmirimas yra viena iš kelių katastrofinių permainų - pradedant žuvų išteklių sumažėjimu ir baigiant padažnėjusiais miškų gaisrais, kurias gali sukelti žmogaus veikla, sakoma Švedijoje išleistoje knygoje.

"Blogiausiu atveju Golfo srovė gali nustoti tekėti... tai gali įvykti dar šį šimtmetį, - tvirtina Vokietijoje esančio Potsdamo klimato kaitos poveikio tyrimo instituto tyrėjas Stefanas Rahmstorfas (Štefanas Ramstorfas). - Tai sukeltų ne ledynmetį, bet regioninį atvėsimą".

Įvairūs klimato kaitos modeliai demonstruoja, kad dėl globalinio atšilimo paspartėjus ledynų tirpimui ir į šiaurinę Atlanto vandenyno dalį plūstelėjus šviežiam vandeniui, jis gali sustabdyti srovę, dabar iš Meksikos įlankos nešančią šiltą vandenį prie Europos.

"Tai taip pat pajustų Kanados ir Jungtinių Valstijų rytinė pakrantė. Kartais Amerikos politikai tai neteisingai supranta kaip europiečių problemą", - sakė S.Rahmstorfas.

Šio mokslininko teigimu, per praėjusius 100 tūkst. metų Golfo srovė buvo "išėjusi iš rikiuotės" apie 20 kartų, o paskutinį kartą tai dėl staigaus ledynų tirpimo įvyko paskutinio ledynmečio pabaigoje prieš maždaug 8 tūkst. metų.

Jeigu Golfo srovė apmirtų, vidutinė oro temperatūra Skandinavijoje nukristų 5-10 laipsnių, o Centrinėje Europoje - 3-4 laipsniais.

Kita vertus, dėl globalinio atšilimo, kurį sąlygoja pirmiausia automobilių ir pramonės įmonių į atmosferą išmetamas anglies dvideginis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje iki 2100 metų turėtų padidėti 1,4-5,8 laipsnio.

Jungtinių Tautų (JT) Kioto protokolo dėl globalinio atšilimo ribojimo likimas priklauso nuo Rusijos balso. Maskva dar nėra apsisprendusi, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad jo šaliai būtų naudingiau, jeigu pasaulyje būtų šilčiau, net jei sustojus Golfo srovei šalčiau pasidarytų Rusijos šiaurės vakarinėje dalyje.

S.Rahmstorfo tyrimas dėl galimo atvėsimo Europoje ir Šiaurės Amerikos paskelbtas naujoje, 5 tūkst. mokslininkų darbais paremtoje knygoje "Globalinis pokytis ir Žemės sistema: planeta, kuriai reikia ką nors daryti", kurioje įvairiais aspektais aprašomi ekologiniai Žemės gyventojų padaugėjimo iki 6 mlrd. padariniai.