Astronomai pažvelgė į laiko pradžią

Stebėjimuose, siekiančiuose „laiko pradžią“, mokslininkai tyrė vienų iš seniausių ir tolimiausių kada nors stebėtų galaktikų spiečių nuotraukas. Šiais tyrimais išsiaiškinta, kad didžiulis žvaigždžių kiekis susiformavo nepraėjus nė 2 milijardams metų nuo kosmoso gimimo. Šis atradimas gali reikšti, kad medžiagos, būtinos gyvybės radimuisi, galėjo susiformuoti kur kas anksčiau nei manyta iki šiol.

Baltimorės (JAV) Kosminio teleskopo mokslo instituto astronomas Marcas (Markas) Postmanas sakė: „Artėjame prie supratimo, jog žvaigždės ir galaktikos pradėjo formuotis labai greitai po Didžiojo sprogimo. Tai reiškia, jog dangaus kūnų formavimasis buvo greitas procesas. Tai nebuvo kažkas tokio, kam reikėtų milijardų ir milijardų metų, kad prasidėtų“.

„Kadangi teisybė, kad žvaigždės susiformavo labai greitai po Didžiojo sprogimo, tuomet teisybė ir tai, kad gyvybė galėjo rastis labai anksti“, sakė Baltimorės Johnso Hopkinso universiteto mokslinis darbuotojas Johnas Blakeslee (Džonas Bleikslis).

Anksčiau kitais tyrimais buvo išsiaiškinta, kad Didysis sprogimas, o tuo pačiu ir kosmoso gimimas, įvyko prieš 13,7 mlrd. metų. ilgus metus astronomai buvo įsitikinę, kad galaktikų formavimasis iš žvaigždžių truko milijardus metų, o galaktikų formavimasis į galaktikų spiečius taip pat nebuvo skubus procesas.

Mūsų gimtoji galaktika – Paukščių takas – yra dalis spiečiaus, kuris juda link gerokai didesnio galaktikų spiečiaus, kuriame yra šimtai milijardų į Saulę panašių žvaigždžių.

„Visa mūsų galaktika ir pora tuzinų jos kaimynių 300 kilometrų per sekundę greičiu juda link Mergelės (Virgo) spiečiaus. Dabar turime puikų tokio proceso, vykusio labai senai, pavyzdį“, sakė M.Postmanas.

„Hubble“ kosminiu teleskopu vykdytuose tyrimuose dėmesys buvo kreipiamas į tą dangaus sritį, kur radioteleskopais buvo aptikta labai senų galaktikų buvimo požymių. „Hubble“ aptiko senų, pilnai susiformavusių galaktikų, susibūrusių į didžiulį spiečių. Astronomai apskaičiavo, kad žvaigždės šiame spiečiuje susiformavo daugiau nei prieš 11 mlrd. metų.

Kitu stebėjimu aptiktas „protoklasteris“ – jaunų galaktikų, susiformavusių praėjus vos 1,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo, sankaupa. Šios galaktikos dar tik pradėjo formuoti spiečiaus užuomazgas. Tai yra pats tolimiausias iki šiol stebėtas galaktikų spiečius. Šio spiečiaus galaktikos yra tokios jaunos, kad mokslininkams pavyko užfiksuoti vis dar gimstančių žvaigždžių serijų požymius.

M.Postmanas sakė, kad šiose galaktikose esančios žvaigždės greičiausiai priklauso antrai žvaigždžių kartai.

Šie atradimai verčia manyti, kad labai ankstyvu laiko periodu milijonai žvaigždžių jau buvo apkeliavę savo gyvenimo ciklą – susiformavo, išdegė, sprogo ir į kosmosą išmetė pagrindinius sunkiuosius elementus – anglį ir deguonį – reikalingus gyvybės formavimuisi.

„Šiose galaktikose yra pagrindiniai gyvų organizmų komponentai. Teigimas, kad gyvybė vystėsi pagreitintai, yra minties šuolis, tačiau nebūtinai neteisingas. Ankstyvose galaktikose tokių žvaigždžių yra milijardai, o kažkuri jų dalis gali turėti savo planetas, galinčias palaikyti gyvybę. Tai neįrodyta, tačiau galimybė yra“, sakė M.Postmanas.