„Šis atradimas rodo, kad prieš 3,7 milijardus metų Žemėje jau buvo funkcionuojanti biosfera“, sakė profesorius M.Rosingas.
Nuosėdinėse uolienose mokslininkai aptiko didelį kiekį urano, kuris, kaip manoma, nusėdo iš jūros vandens.
„Žemesnio lygio“ aplinkoje, kur fotosintezės labai nedaug ar ji visai nevyksta, uranas ir toris vandenyne būtų kartu kaip mineralai.
Tačiau dideli urano klodai Isua uolose rodo, kad šie cheminiai elementai buvo atskirti.
Taip būna vykstant oksidavimosi procesams, kai organizmai atpalaiduoja į aplinką deguonį.
Mokslininkai padarė išvadą, kad į šių dienų cianobakterijas panašūs mikroorganizmai saulės šviesą vertė chemine energija ir fotosintezės būdu gamino deguonį.
Manoma, kad prieš oksigeninę fotosintezę atsirado anoksigeninė. Šios reakcijos metu deguonis nesusidaro kaip šalutinis produktas.
Profesorius M.Rosingas su šiuo teiginiu nesiginčija, tačiau sako: „Problema tame, kad niekas nežino, kiek laiko gyvybė jau vystėsi prieš 3,7 milijardus metų. Geologiniai radiniai sustoja maždaug ties ta vieta“.
Geologijos profesorius Michaelas Bickle‘as (Maiklas Biklas) iš Kembridžo universiteto sako, kad nėra jokių abejonių jog prieš 3,7 milijardus metų vyko fotosintezė, tačiau astrobiologijos profesorius Rogeris Buickas (Rodžeris Bjujikas) iš Vašingtono universiteto Sietle atsargiai žiūri į tokius atradimus.
„Bet kokie tokio senumo radiniai turi kelti abejones. Tos uolienos buvo patekusios į geologinį „malūną“ daugybę kartų, sunku pasakyti, ar tai, kas matoma, yra pirminis dalykas“, sakė jis.
Tačiau M.Rosingas tvirtina, kad švino izotopai uolienose išsaugojo tikslią urano ir torio „izotopinę atmintį“. Pagal tai galima spręsti, kad duomenys pirminiai ir originalūs.
„Minikas Rosingas pažįsta šias uolas kaip niekas kitas. Nei minutei nesuabejojau jo duomenimis, tik galvoju, kiek galima tuos duomenis interpretuoti“, pridūrė M.Buickas.
