Raudonosios planetos orbitoje skriejantis ESA zondas "Mars Express" ir JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovas "Mars Reconnaissance" šiaurinio pusrutulio žemumose aptiko vandens turinčių silikatų.
Šie mineralai neabejotinai rodo, jog kadaise tose vietose tekėjo vanduo, sakoma ESA pranešime, kuris buvo paskelbtas prieš pasirodant išsamesniam straipsniui žurnale "Science".
Vanduo Marso paviršiuje tyvuliavo prieš 4 mlrd. metų, tačiau šis laikotarpis truko tik kelis šimtus milijonų metų, nurodė tyrimams vadovavęs Jeanas Pierre'as Bibringas iš Paryžiaus universiteto.
"Tai rodo, jog vandens buvo, tačiau jis nesudarė didelio vandenyno", - sakė J.P.Bibringas naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad vandens telkinių buvo tiek šiauriniame, tiek pietiniame pusrutulyje.
Šios išvados prieštarauja birželio 13 dieną žurnale "Nature Geoscience" paskelbtiems amerikiečių tyrėjų teiginiams, jog prieš 3,5 mlrd. metų Marse buvo didžiulis vandenynas, dengęs apie trečdalį planetos paviršiaus.
Pasak J.P.Bibringo, Raudonoji planeta jau prieš 3,5 mlrd. metų prarado didžiąją dalį savo atmosferos, todėl skysto vandens telkiniai paviršiuje ilgai išlikti nebegalėjo.
"Milžiniškos tėkmės dar tekėdavo, tačiau vandens stygius paviršiuje reiškė, jog nuolatiniai vandenynai negalėjo susidaryti", - aiškino jis.
Vandens turinčių silikatų rasta stambiuose meteoritų išmuštuose krateriuose, kuriuose yra senovinių Marso žievės uolienų atodangų.
ESA anksčiau panašių mineralų atrado Raudonosios planetos pietinėse aukštumose.