Mokslo ir Technologijų ministras Ahnas Byongas-Manas žurnalistams pranešė, kad raketa „Naro-1“, kaip manoma, susprogo praėjus 137 sekundėms po paleidimo, kai valdymo centras prarado ryšį su ja.

„Naro“ sprogo skrydžio metu“, – naujienų agentūra AFP cituoja ministrą.


Korėjos Aerokosmoso tyrimų instituto vadovas Lee Joo-Jinas teigė, kad ant raketos sumontuota kamera užfiksavo „staigų blyksnį“.

Pietų Korėja bandė tapti dešimtąja valstybe, kuriai pavyko šalyje sukonstruota raketa iškelti palydovą. Tai buvo jau antrasis bandymas. Pirmasis praėjusių metų rugpjūtį taip pat baigėsi nesėkme. Tuomet tinkamai neatsivėrė raketos priekis, tad palydovo nebuvo galima paleisti.

Raketos paleidimą 5.01 val. vietos laiku (11 val. Lietuvos laiku) iš Naro kosmoso centro stebėjo šalies vėliavėlėmis mojuojantys ir iš džiaugsmo šokinėjantys žmonės. Tačiau praėjus 137 sekundėms po raketos paleidimo, kai ji buvo 70 kilometrų aukštyje, inžinieriai prarado ryšį su ja. Pareigūnai vėliau teigė manantys, kad raketa sprogo.

Mokslinis palydovas nuo raketos turėjo atsiskirti pasiekus 302 kilometrų aukštyje, o praėjus maždaug 9 min. nuo raketos pakilimo, turėjo būti išskleisti palydovo saulės elementai.

„Negaliu tiksliai pasakyti, bet, atrodo, buvo problemų pirmojoje raketos pakopoje. Galima matyti, kad degimas buvo nepakankamas“, – televizijai YTN teigė kosmoso ekspertas iš Seulo Konkuk universiteto Lee Jae-Woo.

Raketą paleisti planuota trečiadienį, tačiau pastebėjus gedimų ugnies gesinimo sistemoje, nuspręsta startą dienai atidėti.

Į 140 tonų sveriančios raketos kūrimą Pietų Korėja investavo daugiau kaip 500 mlrd. vonų (400 mln. dolerių).

Skysto kuro pripildyta pirmoji raketos pakopa pagaminta Rusijoje, o antroji dalis bei palydovas gaminti Pietų Korėjoje.

Tarptautine ekonomine galia vadinama Pietų Korėja į Azijos kosmines lenktynes įsijungė gana vėlai. Iki šiol, naudodama kitų šalių raketas, ji į kosmosą pasiuntė 10 palydovų.

2007 metų lapkritį Pietų Korėja paskelbė apie planus iki 2020 metų paleisti Mėnulio palydovą, o po penkerių metų į Mėnulį pasiųsti zondą.

Apie tokius ketinimus paskelbta praėjus mėnesiui po to, kai Kinija paleido pirmąjį savo Mėnulio palydovą, ir praėjus dviem mėnesiams po to, kai tą padarė Japonija.

2008 metų balandį rusų „Soyuz“ raketa į kosmosą išskrido pirmasis Pietų Korėjos astronautas.