Vienas žymiausių pasaulio mokslininkų padarė šį pareiškimą vienoje iš kitą mėnesį per televizijos kanalą „Discovery Channel” pradedamo rodyti daugiaserijinio dokumentinio filmo serijų.
Pasak S. Hawkingo, mažai tikėtina, kad visatoje, kurioje yra 100 mlrd. galaktikų, kiekvienoje kurių yra šimtai milijonų žvaigždžių, Žemė yra vienintelė vieta, kurioje išsivystė gyvybė.
„Mano matematiniam protui vien skaičiai mąstymą apie ateivius padaro visiškai racionalų”, - cituoja mokslininką dienraštis „The Sunday Times”.
„Tikrasis iššūkis yra sužinoti, kaip iš tikrųjų galėtų atrodyti ateiviai”, - sakė S.Hawkingas.
S. Hawkingas teigia, kad jie galėtų būti mikrobai – paprasti gyvūnai, tokie kaip kirminai, kurie Žemėje gyvena jau milijonus metų, bet, anot mokslininko, nežemiška gyvybė gali būti evoliucionavusi dar daugiau.
„Mums tereikia pasižiūrėti į save, kad pamatytume, kaip protinga gyvybė gali išsivystyti į kažką, su kuo mes nenorėtume susitikti”, - teigė mokslininkas.
„Aš manau, kad jie, išnaudoję visus savo gimtosios planetos resursus, gali gyventi didžiuliuose laivuose. Tokie pažangūs ateiviai galbūt taptų klajokliais, ieškančiais bet kokių pasiekiamų planetų, kurias galėtų užkariauti ir kolonizuoti”, - teigė S. Hawkingas.
Mokslininkas, kuris dėl motorinių neuronų ligos yra paralyžiuotas, perspėjo, kad kontaktai su nežemiška gyvybe gali tapti katastrofa žmonių rasei.
„Jei ateiviai kada nors aplankys mus, aš manau, kad pasekmės bus tokios, kai Kristoforas Kolumbas pirmą kartą išsilaipino Amerikoje, kas Amerikos indėnams nelabai gerai baigėsi”, - sakė mokslininkas.
