„Kosmonauto profesija primiršta. Kažkaip apie kosmonautus vaikai nebekalba. Anksčiau tai buvo labai aktualu, kosmonautais visi norėjo būti. Štai ir mano pavaduotoja sako taip pat norėjusi būti kosmonaute“, - juokiasi Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda“ direktorė Gaila Žiemienė.

Pašnekovė mano, kad šiandien vaikai dažniau susiduria ne su kosmonautais, o su „Pokemonais“ ir kalba daugiau apie juos. „Vaikai atspindi tai, ką mes mąstome. Juk ir mes, suaugusieji, turbūt mažai apie kosmonautiką mąstome“, - kalbėjo G. Žiemienė.

Tačiau švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitikime su moksleiviais yra sulaukęs abituriento klausimo, kur studijuoti kosmonautiką.

„Paprastai į tai orientuotos specialybės yra didžiosiose šalyse, tačiau grynai kosmonautikos specialybės turbūt ir nėra – yra astronomija, orlaivių pilotavimas, fizika ar labiau specializuotos ir brangios magistro programos. Tik didžiausi universitetai turbūt gali leisti į tai orientuotas tikslines programas“, - sako G. Steponavičius.

Skrydis turėjo būti dovana atsikuriančiai Lietuvai

Edmundas Ganusauskas
„Rimantas triskart turėjo skristi į kosmosą, bet nė karto nepakilo. Be abejo, jis buvo reali Lietuvos viltis turėti savo kosmonautą, kuri, manau, jau niekad neišsipildys“, – apie R. Stankevičių kalbėjo E. Ganusauskas.

Lakūnas bandytojas R. Stankevičius kosmonauto kvalifikaciją įgijo 1980 metais. Po kelerių metų jam teko būti į orbitą kilusio lakūno bandytojo Igorio Volko dubleriu. Kitą sykį, artėjant starto dienai, techninis brokas nepataisomai pažeidė kosminio laivo sistemas ir skrydis buvo nukeltas į tolimą ateitį. Trečią kartą, kai atrodė, jog dabar Rimantas jau tikrai pakils, kosminė vadovybė staiga nusprendė, kad R. Stankevičiui laive nėra vietos, nes, aparatui grįžtant į Žemę, reikės pargabenti iš kosminės stoties kažkokį krovinį.

„Tada jis, atidavęs kosmosui dešimt metų, išeikvojęs begalę jėgų, iš tikrųjų buvo nusivylęs. Jam tiesiog su kosmosu žiauriai nesisekė – nemanau, kad kažkas specialiai būtų žlugdęs. Taip viskas per rusiškas tvarkas klostėsi“, – sakė E. Ganusauskas.

Rimantas Stankevičius su sūnumi 1982 m., E.Ganusausko nuotr.
Kita vertus, pasak E. Ganusausko, tikroji Rimanto kosminė svajonė buvo pakilti ne dešimtis kartų į orbitą kilusiu standartiniu aparatu „Sojuz”, o daugkartinio naudojimo kosminiu laivu „Buran“, į kurio bandymus jis buvo pasinėręs nuo pat šio projekto pradžios. Šį kosminį lėktuvą R. Stankevičius 1985-ųjų lapkritį kartu su I. Volku pirmą kartą pakėlė į orą, vėliau dar keliolika kartų bandė Žemės atmosferoje. Tačiau į kosmosą „Buran“ pakilo vienintelį sykį ir be įgulos – automatiniu režimu.

„Paskui atėjo viešumo laikai, Sovietų Sąjunga praskleidė savo paslapčių uždangas, parodė pasauliui supernaikintuvą „Su-27“. 1990 m. vasarą Rimantas kartu su savo auklėtiniu Sergejumi Tresviatskiu demonstravo parodomuosius skrydžius Amerikoje. Tą vasarą jie savo naikintuvais per Aliaską du kartus skrido į JAV ir grįžo atgal. Be abejo, daug jėgų kainavo ne tik treniruotės bei demonstraciniai skrydžiai – alinantys buvo ir tolimi perskridimai“, – kalbėjo E.Ganusauskas.

Rugsėjo pradžioje ką tik iš Amerikos grįžusį R. Stankevičių vadovybė išsiuntė į Italiją, kur reikėjo pakeisti lėktuvo katastrofoje sunkiai sužeistą kitą sovietų pilotą Leonidą Lobasą. Programa Salgaredos aeroklubo šventėje 1990 metų rugsėjo 9 dieną Rimantui, deja, buvo lemtinga – atlikdamas žmonių iki šiol mirties kilpa vadinamą akrobatikos figūrą, jis žuvo.

E.Ganusausko teigimu, kad Lietuva ateityje turėtų savo kosmonautą, turi sutapti per daug didelių dalykų. „Aišku, gal kas ir turi ambicijų už 20 mln. dolerių pakilti kaip kosmoso turistas, tačiau tai nėra rimta kosmonautika, – teigė žurnalistas. – Juo labiau apmaudu, kad lemtis užbraukė tikro aviacijos ir kosmoso profesionalo R. Stankevičiaus svajonę padovanoti atgimstančiai Lietuvai kosminį skrydį”.

Pašnekovas R.Stankevičių vadina viena ryškiausių asmenybių Lietuvos aviacijos istorijoje. „Jis turėjo didžiulį autoritetą – ir dėl žmogiškų savybių, ir dėl profesionalumo, – sakė E.Ganusauskas. – Rimantas buvo nepaprastai doras, sąžiningas, ramus, labai atsakingai žiūrėjo į jam patikėtus darbus. Kaip aukščiausios klasės lakūnas bandytojas jis niekada nestokojo itin sudėtingų ir, žinoma, rizikingų bandymų“, – teigė E. Ganusauskas.

1989 m. rugsėjo mėn. R. Stankevičiui suteiktas nusipelniusio SSRS lakūno bandytojo vardas. 2002 m. Marijampolėje jo vardu pavadinta vidurinė mokykla.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją