Praėjusius 2 metus mokslininkai kruopščiai tyrė mumifikuotus 19-mečio faraono palaikus, norėdami ištirti jo kraują ir DNR.
Šie tyrimai atskleidė, kad jo kraujyje yra maliarijos parazitų, teigiama Amerikos medikų asociacijos žurnale „Journal of the American Medical Association“.
Gaubiamas paslapties
Nuo 1992 m., kai Howardas Carteris atrado nesugadintą Tutanchamono kapą Karalių slėnyje. Mokslininkai svarstė, kodėl 19-metis „berniukas karalius“ mirė toks jaunas.
Kai kurie žmonės mano, kad jis mirė nukritęs nuo karietos. Kiti įtaria, kad jis buvo nužudytas.
Kadangi jis mirė toks jaunas ir nepaliko įpėdinių, mokslininkai manė, kad jo mirtį sukėlė liga, o ne sąmokslas šeimoje.
Istoriniai radiniai rodo, kad tos vietovės karališkoji šeima atrodė gracingai ir moteriškai, kai kurių žmonių nuomone, tai būdinga arba taip gali būti dėl paveldėtų ligų, pavyzdžiui, Morfano sindromo.
Tačiau vyriausiasis Egipto archeologas Zahis Hawassas nesutinka su šiais paaiškinimais.
Jis su savo darbo grupe kruopščiai ištyrė Tutanchamono ir kitų 10 karališkų jo šeimos mumijų palaikus. Naudodami genetinius pirštų atspaudus, jie patvirtino, kad dvi iš šių mumijų priklauso karaliaus močiutei ir greičiausiai jo tėvui.
Jų teigimu, nėra įtikinamų įrodymų, kurie leistų manyti, kad faraonas Tutanchamonas ar kuris nors iš jo karališkų protėvių sirgo Morfano sindromu. Jie tiki, kad radiniai tiesiog atspindi to laikmečio madą.
Tačiau jie patvirtino, kad valdovas galėjo sirgti kokia nors retai pasitaikančia pėdų kaulų ligos, vadinamos Kiolerio II liga, forma, šleivapadyste ir gali būti, kad jo stuburas buvo iškrypęs.
Mokslinis „įrodymas“
Nors tai nebuvo pagrindinė mirties priežastis, tačiau tai paaiškintų, kodėl tarp jam priklausančių daiktų yra lazdų, kurios galėjo būti naudojamos pasiremti vaikštant, teigia mokslininkai.
Likus nedaug laiko iki jo mirties, valdovas susilaužė koją. Mokslininkų manymu, tai buvo svarbu.
Kaulas nesugijo tinkamai ir pradėjo nykti. Todėl jaunasis valdovas tapo silpnas ir imlus infekcijoms.
Mokslininkų manymu, jį nužudė maliarijos protrūkis, prisidėjęs prie jo ir taip prastos sveikatos.
Mokslininkai rado maliarijos parazitų pėdsakų faraono kraujyje. Tai seniausias mūsų turimas mumifikuotas genetinis maliarijos įrodymas senovės populiacijose.
Z. Hawassas ir jo darbo grupė teigia: „Netikėtas kojos lūžis, kuris greičiausiai buvo sukeltas nedidelio parkritimo, pavirto gyvybei grėsminga būkle, jam užsikrėtus maliarija.
Šią diagnozę patvirtina kape rastos sėklos, vaisiai ir lapai, kurie greičiausiai buvo naudojami gydymui.“
