Naujienų agentūrai "Reuters" Zahi Hawassas (Zahi Havasas) teigė, kad mokslininkai dar neištirtose kapavietėse ieškos pavojingų medžiagų, dujų ar bakterijų, kurios paaiškintų "prakeiksmą", apie kurį pradėta kalbėti po 1920 metų, kai paslaptingai mirė vienas britų aristokratas, aptikęs faraono Tutanchamono kapą.

"Per vieną savo ekspediciją aš aptikau užrašą: "Kiekvieną, prisilietusį prie mano kapo, tegu suėda krokodilas, begemotas ar liūtas". Tačiau tai nereiškia, kad būtent taip turi atsitikti", - šią savaitę interviu sakė Z.Hawassas.

"Mes norime moksliškai įrodyti, kad egiptiečiai, užrašydami prakeiksmus, iš tikrųjų nemanė, jog nuo jų mirs kiekvienas šiandien jų kapo ramybę sudrumstęs žmogus", - teigė jis.

Dalis tyrimų bus skirta bakterijoms, kurios per daugelį amžių galėjo išsivystyti mumifikuotose žmogaus liekanose, teigė Z.Hawassas, Egipto senovės paminklų aukščiausios tarybos generalinis sekretorius.

Didžiosios Britanijos archeologas Howardas Carteris (Hovardas Karteris) ir jo rėmėjas lordas Carnarvonas (Karnarvonas) 1922 metais pirmieji įėjo į jaunojo faraono Tutanchamono, valdžiusio Egiptą daugiau negu prieš tris tūkstančius metų, kapavietę, esančią Luksoro Karalių slėnyje.

Lordas Carnarvonas netrukus mirė nuo infekcijos, kuri prasidėjo įkandus uodui. Tuo metu laikraščiai rašė, kad jį ir kitus prie šio atradimo prisidėjusius asmenis mirtis ištiko dėl faraono prakeiksmo.

Ankščiau mokslininkai manė, kad britų aristokratą pakirto liga, kuri galėjo slypėti šiame kape. "Tyrimus mes pradėsime greitai, gal net ateinantį mėnesį, tačiau nežinome, kada juos baigsime. Tirsime dar nekasinėtas kapavietes", - sakė Hawassas.

Hawassas pasakojo, kad kartą vienoje iš Egipto kapaviečių neteko sąmonės ir nuvirto.

"Atsipeikėjęs galėjau apie įvyki papasakoti ir žmonės būtų manę, jog tai - faraonų darbas. Bet juk tai buvo tik nelemtas atsitiktinumas".