Tokius rezultatus mokslininkai gavo išmatavę juodosios skylės ir prie jos esančios mirštančios žvaigždės skleidžiamas radijo bangas, rašo sciencedaily.com.
Dėl gerokai mažesnės paklaidos, nesiekiančiose nė 6 proc., astronomai dabar gali geriau suprasti, kaip juodoji skylė evoliucionuoja. Be to, tikslus atstumas svarbus nustatant, kaip ji juda.
Astronominiai atstumai lengviausiai išmatuojami naudojant taip vadinamą trigonometrinį paralaksą, kuomet mokslininkai nustato kasmetinį žvaigždės vietos pasikeitimą, atsirandantį dėl Žemės sukimosi aplink Saulę.
SRON Olandijos kosmoso tyrimų instituto darbuotojas Peteris Jonkeris ir jo kolega pirmą kartą šį metodą pritaikė santykinai arti, Gulbės žvaigždyne esančiai juodajai skylei ir jos žvaigždei V404 Cygni.
Labiausiai nutolę žvaigždės sluoksniai jau traukiami į juodąją skylę. Šios dujos visų pirma susitelkia į plazmos diską aplink juodąją skylę ir po to pradingsta joje, o šio proceso metu išskiriama daug rentgeno spindulių ir radijo bangų.
P. Jonkeris ir jo kolegos, naudodami teleskopus, galėjo tiksliai išmatuoti šio dvinarės sistemos paralakso pasikeitimą. Astronomai nustatė, jog juodoji skylė yra už 7,8 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, o tai dvigubai mažiau nei manyta anksčiau.
Apskaičiavę atstumą mokslininkai taip pat nustatė, jog ši juodoji skylė atsirado sprogus supernovai ir kad ji kosmosu juda 40 kilometrų per sekundę greičiu.
