Neseniai ESA finansavo "Kitų pasaulių link" pavadintą mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo beveik 250 kitų pasaulių paieškos ekspertų. Jie aptarė į Žemę panašių planetų paieškos strategiją. Alainas Negeras (Alenas Negeras) iš Prancūzijos Kosminės astrofizikos instituto (Institut d'Astrophysique Spatiale) per konferenciją nupasakojo naują planetų grupę, kuri galėtų suktis aplink tolimas žvaigždes: vandens pasaulius.
A.Legero ir jo kolegų manymu, vandens pasauliai būtų šešis kartus sunkesni, nei Žemė, o jų skersmuo būtų du kartus didesnis, nei mūsų gimtosios planetos. Vandens pasauliuose egzistuotų atmosfera ir aplink savo žvaigždę suktųsi maždaug tokiu atstumu, kokiu nuo Saulės sukasi Žemė. Visą planetą dengtų vientisas vandenynas, kurio vidutinis gylis būtų bent 25 kartus didesnis, nei vidutinis Žemės vandenynų gylis.
Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad tokios planetos metalinis branduolys turėtų būti 4000 kilometrų skersmens. Jį suptų uolinga 3500 km storio mantija, kurią savo ruožtu suptų 5000 kilometrų storio dangalas. Visą planetą dengtų 100 kilometrų gylio vandenynas, virš kurio būtų ir atmosfera.
Du kartus už Žemę didesnes planetas "Eddingtono" kosminis aparatas pastebės nesunkiai, nes šios praskrisdamos tarp žvaigždės ir erdvėlaivio, pritemdys žvaigždę maždaug viena tūkstantąja dalimi. Toks šviesumo pokytis yra beveik dešimt kartų didesnis, nei galėtų atrasti erdvėlaivis. Taigi, vandens pasauliai turėtų būti lengvas laimikis "Eddingtonui", teigė vienas iš šio projekto mokslininkų.
Kita, mažesnė "Corot" misija, būsianti "Eddingtono" erdvėlaivio pirmtake bei prasidėsianti 2005 metais, galbūt taip pat pastebės vandens pasaulius, tačiau tam reikės prie žvaigždžių priskristi gerokai arčiau.
Pagrindinis dabar mokslininkus kankinantis klausimas - ar įmanoma gyvybė vandens pasaulyje? Vanduo yra pagrindinis gyvybės "ingredientas" Žemėje. Tačiau, nors vandens pasaulyje gali būti pilnai susiformavusios gyvybės palaikymo sąlygos, juose gali nebūti sąlygų gyvybei susidaryti.
Vienas iš galimų gyvybės atsiradimo lopšių tokiose planetose būtų ugnikalnių šildomi karšti šaltiniai vandenyno dugne. Tačiau vargu ar tokie karštieji šaltiniai būtų pakankamai karšti, kad ištirpintų 5000 kilometrų ledo sluoksnį. Kita vertus, tikėtina, kad gyvybė gali atsirasti ir vandens paviršiuje.
Galbūt vienintelis būdas sužinoti, ar vandens pasauliuose kas nors gyvena, yra dar viena ESA misija, pakrikštyta "Darwino" vardu. Ji turėtų prasidėti 2014 metais ir ieškos iškalbingų ženklų planetų atmosferose.
