Tai įvyko virš vandenyno į pietus nuo Indonezijos salos Javos tiksliai 7 val. 45 min. 40 sek. Grinvičo laiku, nurodė ESA.
"Šis praskriejimas buvo iš anksto suplanuotas ir visiškai automatinis, o kosminis aparatas tuo metu palaikė tiesioginį ryšį su Žeme", - sakoma ESA pranešime.
"Rosetta" praskriejo netoli mūsų planetos 13,3 kilometrų per sekundę (47 800 kilometrų per valandą) greičiu.
Dėl Žemės traukos zondo greitis padidėjo dar 3,6 kilometrais per sekundę.
ESA kometų tyrimo zondas jau nuskriejo kiek daugiau nei 4,5 mlrd. kilometrų, tačiau iš viso jis turės sukarti 7,1 mlrd. kilometrų, kol Saulės sistemos pakraštyje 2014 metų gegužę susitiks su Čuriumovo-Gerasimenko kometą (67P/Churyumov-Gerasimenko).
Prie palydovo "Rosetta" pritvirtintas šaldytuvo dydžio zondas "Philae", kuris bus nutupdytas ant tos kometos branduolio.
Prisitvirtinęs kabliais prie kometoido paviršiaus "Philae" rinks duomenis, kurie gali suteikti žinių apie Saulės sistemos formavimąsi. Tikimasi, kad tuo aparatu atlikti tyrimai padės patvirtinti arba paneigti teoriją, teigiančią, jog kometos yra Saulės sistemos formavimosi liekanos.
Astronomai viliasi, kad šių dangaus kūnų sudėties tyrimai gali padėti paaiškinti, kaip iš dulkių ir dujų disko susidarė planetos ar netgi atsirado gyvybė Žemėje.
Kai kurie "Rosetta" prietaisai buvo įjungti prieš palydovui praskrendant pro Žemę, o ESA pranešė, jog vėliau penktadienį paskelbs pirmąjį atsiųstų nuotraukų ir duomenų paketą.
Šis kosminis manevras taip pat gali padėti suprasti fenomeną, kuris pirmąkart buvo pastebėtas 1990 metais: skriejančio pro planetą palydovo greitis padidėjo truputį daugiau, nei buvo apskaičiuota.
Kai kurie mokslininkai mano, kad Žemės sukimasis labiau nei tikėtasi iškreipia aplinkinę erdvę ir laiką.
Jeigu ši prielaida pasitvirtintų, tektų peržiūrėti Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) sukurtą bendrąją reliatyvumo teoriją, kuria šiuo metu aiškinamas gravitacijos reiškinys.
"Kas vyksta su tais gravitacijos reiškiniais - tikra paslaptis", - sakė vyriausias skrydžių dinamikos specialistas Trevoras Morley iš "Rosetta" misijos valdymo centro Vokietijos mieste Darmštate.
"Kai kurių studijų autoriai atsakymų ieško šiuolaikinės fizikos naujose interpretacijose. Jeigu tai pasitvirtintų, ši žinia būtų išties sukrečianti", - pridūrė jis.
"Rosetta" greitį padėjo padidinti du praskridimai pro Žemę ir vienas - pro Marsą.
Kitų metų liepą šis zondas turėtų praskrieti netoli asteroido Liutecijos.
Vėliau beveik visi jo prietaisai bus išjungti, o palydovas pradės paskutinį skrydžio etapą, kol bus vėl įjungtas 2014 metų pradžioje.