"Ši planeta juda beveik apskrita orbita, kurios ilgis yra apie tris penktadalius Jupiterio nukeliaujamo kelio. Tai kol kas yra labiausiai Saulės sistemą primenantis darinys", pasakė Britų astronomų grupės vadovas Hugh Jonesas iš Liverpulio (D.Britanija) Johno Mooreso universiteto.
Planeta buvo atrasta 3,9 metrų skersmens Anglų-australų teleskopu (AAT) Naujajame Pietų Velse (Australija). Naujasis "radinys" - dalis programos, skirtos naujų, Saulės sistemą primenančių darinių paieškai. Astronomų teigimu, pagrindinis veiksnys, lemiantis Jupiterio dydžio planetų radimą tolimose žvaigždžių sistemose yra ypatingas matavimų tikslumas. Rasti tokias planetas yra sunkiau, nei iki šiol rastas kur kas labiau egzotiškas planetas. Astronomai viliasi, kad galbūt paaiškės, jog aplink daugumą žvaigždžių sukasi planetos.
Naujoji planeta, besisukanti aplink žvaigždę HD70642, yra maždaug du kartus sunkesnė, nei Jupiteris. Ji žvaigždę apkeliauja per maždaug 6 metus. Planeta nuo žvaigždės nutolusi 3,3 karto didesniu atstumu, nei Žemė nuo Saulės ir mūsų sistemoje būtų maždaug pusiaukelėje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. Žvaigždė nuo Žemės nutolusi maždaug 90 šviesmečių atstumu.
Ilgalaikis programos tikslas - surasti tikrus Saulės sistemos analogus, kuriuose gigantiškos planetos suktųsi ilgomis orbitomis, o smulkesnės uolėtosios planetos - trumpesnėmis. Jupiterį primenančio dujinio giganto atradimas yra vienas žingsnių siekiant tikslo. Kitų planetų ir planetinių sistemų atradimas per ateinantį dešimtmetį padės mokslininkams spręsti apie Žemės vietą galaktikoje, bus galima sužinoti, ar į Saulės sistemą panašūs dariniai yra dažni.
Kol nebuvo galimybės tiksliai nustatyti planetos egzistavimo netoli žvaigždės, visos žvaigždės, aplink kurias turėtų suktis planetos, buvo vertinamos identiškai: aplink jas sukasi dujiniai gigantai, kurių nuotolis nuo žvaigždės prilygsta 4 atstumams tarp Saulės ir Žemės, o artimesnėse orbitose sukasi Žemės svorio planetos. Tačiau toks planetų sistemų vertinimas yra labai netikslus, nes paaiškėjo, kad planetinių sistemų įvairovė gali būti kur kas didesnė, nei tikėtasi anksčiau.
Naujų planetų atrasta tik prie dešimtadalio stebėtų žvaigždžių, tačiau įmanoma, jog smulkesnių, kur kas sunkiau pastebimų planetų yra aplink daugumą žvaigždžių.
Didžioji dauguma žinomų planetų, besisukančių aplink tolimas žvaigždes, sukasi elipsine orbita, o tai reiškia, jog tikimybė atrasti gyvenamų planetų tokiose sistemose yra labai menka. Iki šiol vienintelis dujinis gigantas, nuo savo žvaigždės nutolęs daugiau, nei 3 Žemės-Saulės atstumais, bei besisukantis beveik apskrita orbita buvo prie 47-osios Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės. Šioje sistemoje yra ir kitas dujinis gigantas, nuo žvaigždės nutolęs 2 Žemės-Saulės atstumais.
Norėdami įrodyti planetos egzistavimą astronomai naudoja ypatingai tikslų būdą, sukurtą Paulo Butlerio iš Carnegie instituto Vašingtone (JAV) bei Geoffo Marcy iš Kalifornijos Berkeley universiteto. Naudojant šį būdą stebina, kaip žvaigždė "virpa". "Virpesį" sukelia aplink žvaigždę besisukančios planetos - žvaigždės visuomet šiek tiek pasislenka link aplink ją besisukančios planetos. Virpėjimas gali būti pastebėtas pagal "Dopplerio poslinkį" žvaigždės skleidžiamoje šviesoje.
