Tyrime daroma išvada, kad mažiau vaikų klasėje suteikia dvipusę naudą: pagerina visų rezultatus vidurinėje mokykloje ir kartu smarkiai sumažina skirtumą tarp daugiausiai ir mažiausiai pasiekiančių moksleivių.

Anot studijos, nedidelės grupės – nuo 13 iki 17 moksleivių – yra efektyviausios, kai lieka stabilios nuo darželio iki trečiosios klasės.

Vaikai iš tokių grupių, vėliau atlikdami testus klasėse nuo ketvirtos iki aštuntos, parodė iš esmės geresnius rezultatus nei kiti mokiniai.

Ypač skirtumas buvo pastebimas mažiau gabių vaikų rezultatuose skaitymo bei gamtos mokslų užduotyse.

Vėlesnius vaikų mokslo rezultatus žymiai pagerino net ir vieni mokslo metai mažoje klasėje – mažoje grupėje mokęsi trečiokai vėliau pasirodė geriau nei tie, kurie buvo iš didesnių klasių, nors ir ne taip gerai, kaip tie, kurie nedidelėje grupėje mokėsi nuo pat darželio.

„Atrodo, kad klasės sumažinimas yra efektyviausias visiems moksleiviams, o ypač mažiau gabiems mokiniams, kai prasideda nuo pačių pirmųjų klasių ir yra taikomas keletą metų“, – aiškina Spyrosas Konstantopoulosas iš JAV Mičigano valstijos universiteto.

Tyrime naudotasi duomenimis apie 11 tūkst. moksleivių.

Autoriai neslepia, kad nėra kokybiškų duomenų apie mokytojų mokymo stilių, tad kol kas sunku tiksliai pasakyti, kodėl daugiausia naudos iš mažų klasių gauna mažiau gabūs mokiniai.

„Viena hipotezė ta, kad mažose klasėse mokytojai langviau pastebi vaikus, kuriems kyla sunkumų, ir dėl to sukuria atitinkamą schemą. Kita galimybė, kad mažose klasėse mažiau gabūs vaikai tiesiog turi daugiau galimybių bendrauti su mokytoju ir yra labiau įsitraukęs į mokymąsi“, – sakė S. Konstantopoulosas.

„Nuostabu, kad taip lengvai apibrėžiamas ir padaromas pakeitimas, gali turėti svarbių liekamųjų pasekmių visiems mokiniams“, – rašoma tyrime.