Dabar raketos startas numatytas antradienį 13 val. 58 min. vietos (20 val. 58 min. Lietuvos) laiku.
"Šiandien oro sąlygos bus panašios į sekmadienio oro sąlygas", - pirmadienį paskelbdamas apie starto atidėjimą sakė NASA atstovas spaudai George'as Dilleris (Džordžas Dileris).
Antradieniui prognozuojamas daug geresnis oras, numatoma 70 proc. tikimybė, kad dangus bus pakankamai giedras.
Nedidelio automobilio dydžio "marseigiai" - tobuliausi į kitą planetą siunčiami robotai, kainavę 800 mln. JAV dolerių (2,4 ml. litų), - Marso paviršiuje ieškos įrodymų, kad šioje planetoje buvo pakankamai vandens gyvybei atsirasti.
Antrasis "marseigis" turi būti paleistas birželio 25 dieną, o abu jie Marse nutūps sausio mėnesį.
Aparatų pavadinimus NASA paskelbė tik sekmadienį ryte. Pirmasis "marseigis" pavadintas "Spirit" (" Dvasia"), o antrasis - "Opportunity" (" Galimybė"). Šie pavadinimai išrinkti iš maždaug 10 tūkst. pasiūlymų, kuriuos pateikė Amerikos moksleiviai.
"Marseigiai" nusileis skirtingose Raudonosios planetos pusėse. Tikslus jų veikimo laikas nenustatytas, bet manoma, kad maždaug po trijų mėnesių ant jų Saulės baterijų nusės tiek dulkių, kad jiems pritrūks elektros energijos.
Ankstesnių misijų Marse metu buvo nustatyta, kad kažkada šios planetos paviršiumi tekėjo vandens srautai, bet mokslininkai tikisi, jog naujieji "marseigiai" galės nustatyti, ar vandens buvo pakankamai ilgai, kad atsirastų gyvybė.
Žemėje, kur tik yra vandens, esama ir gyvybės ar jos pėdsakų. Jei toks dėsningumas galioja ir Marse, šioje planetoje taip pat galėjo būti gyvybė.
Aplink Marsą šiuo metu jau skrieja du NASA palydovai, o be minėto EKA kosminio aparato į Raudonąją planetą dar skrenda japonų aparatas. Tiek daug misijų vienu metu pradėta todėl, kad šiuo metu Žemė ir Marsas priartėjo vienas prie kito, ir kelionė į Raudonąją planetą, kuri paprastai trunka 9-10 mėnesių, šiemet truks tik septynis mėnesius.