Lėktuvai virtinėmis neskraido
Žmonių, mačiusių minėtas švieseles, istorijos labai panašios. Iš kažkur toli pasirodo virtinė švieselių – nuo kelių iki keliolikos ar net per 20. Jos tvarkingai, be garso skrieja neplačia juosta – pakankamai aukštai ir gana dideliu greičiu. Po truputį švieselių virtinė dingsta iš žmogaus matymo akiračio. Pastaruoju metu ypač dažnai tokios švieselės matomos Vilniuje, tačiau apie jas pranešama ir iš Kauno bei kitų Lietuvos miestų ir rajonų.
„Išėjau į balkoną ir žiobtelėjau, kai tiesiai man prieš akis danguje atsivėrė gražus vaizdas. Esu tas švieseles mačiusi ir anksčiau, tačiau taip iš arti – dar neteko. Jos labai aiškiai skyrėsi nuo žvaigždžių, tačiau jų šviesa sunkiai apibūdinama, sakyčiau, neutrali. Keletą minučių stebėjau, kaip virtinė švieselių, išsidėsčiusių viena nuo kitos panašiu atstumu, gan dideliu greičiu praskriejo beveik man virš galvos ir galiausiai dingo iš mano matymo lauko.
Man susidarė įspūdis, kad tai visgi motorą turintis objektas. Pernelyg greitai ir pernelyg tolygiai lėkė“, - svarstė vieną šeštadienio vakarą daug diskusijų sukėlusį reginį stebėjusi vilnietė.
Paklaustas apie šį reiškinį, Antano Gustaičio aviacijos instituto Skrydžių praktikų bazės direktorius Kęstutis Šilkaitis teigė nieko apie tai negirdėjęs, tačiau užtikrino, kad tai negali būti nei civiliniai, nei juolab kariniai lėktuvai. Pirmiausiai todėl, kad virtinėmis jie neskraido. Geriausiu atveju danguje jums pavyktų pamatyti 3 lėktuvus, tačiau visi jie skristų skirtingomis kryptimis.
„Tiesa, kuo didesnis lėktuvas, tuo labiau jis apkarstytas lemputėmis. Tačiau jeigu jis skrenda pakankamai žemai, nesuprasti, kad tai lėktuvas, neįmanoma. Jei lėktuvas skrenda aukštai, garso galime ir negirdėti, o švieselės iš tiesų atrodo kaip žvaigždės. Tačiau jos susigrupavusios taip, jog matosi, kad jos priklauso tam pačiam objektui. Lėktuvas bent po vieną švieselę turi sparnų galuose, taip pat uodegoje. Tuo tarpu viena švieselė ant objekto – aviacijoje nelabai įmanomas dalykas“, - pasakojo pašnekovas.
Specialistas taip pat paneigė spėliones, kad virš miesto galėtų skraidyti naikintuvai. „Apie karinį lėktuvą su švieselėmis nė kalbėti neverta – paprastai jie kaip tik stengiasi pasislėpti. Be to, jei praskristų viršgarsinis naikintuvas, garsą tikrai išgirstumėte ir gan nemažą. Jis juk niekur nedingsta, tik labai susivėlina“, - teigė K. Šilkaitis.
Jo teigimu, todėl ir neleidžiama lėktuvams viršyti greičio, kad nebūtų smūgio garsų. Mat praskridus tokiam lėktuvui, gyventojai tuoj pat suklustų ir imtų aiškintis, kas sprogo, kadangi išgirstų nemažą trenksmą.
Gal tai sraigtasparniai? „Irgi ne. Lietuvoje modernių sraigtasparnių – 3 ar 4. Kad jie visi būtų pakilę ir skristų virš miesto – nerealu“, - svarstė pašnekovas.
Viršgarsiniai naikintuvai taip pat kelia triukšmą
Lietuvos oro erdvę kontroliuojančios valstybinės įmonės „Oro navigacija“ Regiono skydžių valdymo centro viršininkas Nerijus Maleckas, išgirdęs klausimą, teigė apie šias švieseles girdėjęs. „Matė jas ir vienas mūsų bendradarbis, tačiau kaip vėliau išsiaiškinome, tai buvo tik pirotechnikos gaminiai. Dabar jų yra įvairiausių“, - sakė pašnekovas.
Jis taip pat patvirtino, kad šviesų negalima tapatinti nei su civiliniais, nei su kariniais orlaiviais. „Kas liečia mūsų skrydžių valdymo įrangą, tikrai nebuvo užfiksuota nieko neįprasta. Jokio grupinio judėjimo motorinėmis skraidymo priemonėmis nebuvo“, - patikino specialistas.
N. Maleckas prisiminė, kad praėjusią vasarą vakarais, pakilę su prožektoriaus, „chuliganodavo“ parasparnininkai. Tačiau kad tiek daug jų skristų naktį – sunkiai įsivaizduojama, kadangi jiems reikia bent šiokios tokios šviesos, kad galėtų saugiai nusileisti. Pagaliau danguje aiškiai matytųsi apšviesta jų burė.
Ar dangaus žibintai gali skrieti horizontaliai?
Tuo tarpu prekybininkai dangaus žibintais jų tapatinimą su minėtu reiškiniu vertina skirtingai. Vienos individualios įmonės atstovas paaiškino, kad tipinė jų judėjimo trajektorija – kilimas į viršų. Kol dega liepsna, jie visą laiką kyla, o užgesę tampa nebematomi, krinta žemyn ir suyra.
Jei nėra vėjo, dangaus žibintai taip ir kabo daugmaž vienoje vietoje. Pagauti vėjo, jie gali labai tiksliai parodyti jo kryptį, tačiau didelių atstumų neįveikia. Kita vertus, koks atstumo vertinimo kriterijus? Šiaip ar taip, žibintai, priklausomai nuo kuro rūšies ir dydžio, dega nuo 10 iki 20 min. bei gali pakilti į 500 m aukštį.
Tuo tarpu UAB „Pirotechnikos gaminiai“ komercijos direktorius nė neabejojo, kad žmonių matytos švieselės – dangaus žibintai. „Šiuo metu jie yra labai populiarūs – tai tarsi paskutinis mados klyksmas. Žmonės jų perka daug – ne po vieną ir ne po du, o po 10 ar 20. Kaip greitai žmonės spėja juos paleisti, tokiu atstumu vienas nuo kito jie ir skrenda“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, nors žibintai iš tiesų kyla į viršų, tačiau, priklausomai nuo oro sąlygų, juos gali „pagauti“ vėjas. Pastarasis neleidžia jiems toliau kilti ir pradeda nešti į šoną. Nors žibintai gali būti įvairių formų ir dydžių, jiems pakilus mes matome tik pačią šviesą, kurią gali skleisti sauso kuro tabletė ar impregnuotas kartonas.
„Jie gali judėti horizontaliai ir pakankamai greitai. Kai jie dega pakankamai ilgai, žmonėms iš tiesų atrodo, kad jų švieselės pasirodo iš kažkur toli ir dingsta už horizonto. Kita vertus, jie tolumoje galbūt tiesiog užgęsta“, - internautų iliuzijas išsklaidė pašnekovas.
Beje, pirmieji dangaus žibintus pradėjo naudoti kinai kaip komunikacijos priemonę dar III a. Tai buvo įspėjamasis signalas apie artėjantį pavojų. Vėliau žibintai tapo švenčių atributu. Juos leidžiantys žmonės dažnai susigalvoja norą, kaip ir krentant žvaigždei. Taigi žiūrėdami į dangų skrodžiančias jaukias švieseles galime ir mes prisiminti savo troškimus. Tuo tarpu kontakto su nežemiškomis gyvybės formomis, deja, teks palūkėti.
