Tai ir paaiškina, kodėl kai kurie odos susirgimai pažeidžia tik tam tikras konkrečias odos sritis.
Šios išvados pagrįstos nauju ant žmogaus kūno gyvenančių bakterijų kolonijų tyrimo metodu – odos DNR analize, paaiškina leidinys.
Dauguma ant mūsų odos gyvenančių bakterijų organizmui nekenkia – netgi atvirkščiai, jos neleidžia daugintis pavojingesniems mikroorganizmams, pabrėžė tyrimo autorė Julia Segre iš JAV Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto, įsikūrusio Betsedoje, Merilendo valstijoje.
„Higiena yra geras dalykas, tačiau perdėtas švarinimasis nebūtinai užtikrina gerą sveikatą“, – pareiškė tyrėja.
Mokslininkai išsiaiškino, kad daugiausiai įvairiausių rūšių bakterijų – vidutiniškai 44 – gyvena ant dilbio, o mažiausiai – už ausies.
Žmogaus odą galima padalinti į tris ekologinius arealus – drėgną, riebaluotą ir sausą. Riebaluotose srityse – ant šnervių ir antakių – gyvena daugiausiai vienos rūšies bakterijos.
Drėgnos sritys yra nosies vidus, tarpupirščiai ir tarpvietė, o sausos – pavyzdžiui, delnai ir sėdmenys, rašo laikraštis.
Daktarė J. Segre tikisi, kad jos atlikto tyrimo rezultatai padės atskleisti sudėtingą odos ligas sukeliančių genetinių ir ekologinių veiksnių kompleksą.
