"Esu matęs net 105 kalmarus, bet šis - tikra sensacija", - iš susijaudinimo nerasdamas daugiau žodžių trumpai drūtai rėžė Naujosios Zelandijos nacionalinio muziejaus jūrų biologas Steve'as O'Shea (Styvas O'Šy).

Tralu Roso jūroje žvejoję žuvis žvejai 150 kilogramų kalmarą ištraukė rajone, esančiame nuo Velingtono per 3600 kilometrų į pietus - netoli Antarktidos krantų.

Prieš patekdama į žvejų nagus kolosė kaip tik dorojo Patagonijos dantžuvę; šios rūšies žuvys užauga iki 2 metrų. Deja, iškelta į tralerį kalmarė jau buvo negyva. Bet ir tokią Naujosios Zelandijos muziejus mielai priėmė.

Anot zoologų, kolosalus kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni) yra gerokai didesnis už gigantiškąjį kalmarą (Architeuthis dux), kuris užauga iki 900 kilogramų. Beje, kojomis (gal rankomis) kolosė negali pasigirti, jos buvo tik 5 metrų ilgio, kai gigantiškųjų kojos užauga iki 13 metrų. Už tai koloso du čiuptuvai turi aštrių raginių kablių.

Šiaip lyginti juos sunku, nes vadinamasis kalmaras kolosas yra itin retas; lig šiol gal penkis ar šešis kartus jo liekanos buvo rastos kašaloto viduriuose.

Pasak JAV jūrų biologės Kat Bolstad (Ket Bolstad), kolosalusis yra pavojingesnis už milžiniškąjį, kurį, beje, aprašė Jules Verne (Žiulis Vernas) savo romane "Dvidešimt tūkstančių mylių po vandeniu", kur baisus kalmaras buvo užpuolęs kapitono Nemo povandeninį laivą "Nautilus".

"Tai labai agresyvus gyvūnas, labai greitas. Jei įkristum į vandenį netoli jo, pavojus būtų didžiulis", - aiškino K.Bolstad.

Kolosas maisto susiranda viliodamas grobį švytinčiomis akimis, kurios tikrai didelės - didesnių neturi joks kitas gyvūnas. Jomis jis labiausiai ir skiriasi nuo savo pusbrolio - milžino kalmaro.

Kaip ir kiti kalmarai, kolosas turi aštuonias kojas ir du čiuptuvus, kuriuose esama į dantis panašių kablių - iki 25 kiekviename čiuptuve. Tie kabliai yra giliai įaugę į raumenis ir gali pasisukti net 360 laipsnių kampu.

Dar čiuptuvuose esama daug čiulptuvų, kuriais jis prisisiurbia prie grobio, kad tas nepabėgtų. Savo kabliais kalmaras ne tik atneša pagautą grobį iki dviejų papūgiškų snapų, bet ir apsigina nuo kašaloto išpuolių, - sako S.O'Shea.

Lig šiol manyta, kad vadinamasis kolosalusis kalmaras plaukioja šaltuose Antarktikos vandenyse kilometro gylyje, bet prieš porą savaičių sugautas egzempliorius buvo iškilęs arčiau paviršiaus.

S.O'Shea sako, kad šis radinys kelia dar didesnį susidomėjimą, kas dedasi vandenynų gelmėse. "Mes tiek nedaug žinome apie jūrų platybes. Juk mes beveik nieko nežinome apie tokius milžinus, apie tai, kas tada darosi 3 kilometrų gylyje. Mes nežinome", - ir klausė, ir atsakė jūrų biologas.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)