„Šiuo metu D.Britanijoje vaikai nėra reguliariai skiepijami. Tuo tarpu JAV ir Kanadoje viena vakcinos nuo vėjaraupių dozė vaikams suleidžiama iki 13 metų amžiaus, bei dvi dozės paaugliams, bei suaugusiems. Tokia skiepijimo sistema gerokai sumažina ligos epidemijų skaičių“, - teigia A. Gershon.

„Daugelis žmonių klaidingai mano, jog vėjaraupiai, bei juostinė pūslelinė, kurias sukelia tas pats virusas, yra gana nepavojingos ligos, todėl skiepytis nuo jų nereikia. Iš tiesų, vaikai gali mirti susirgę vėjaraupiais. Dar didesnis pavojus kyla suaugusiems. Vakcina yra visiškai nekenksminga organizmui, bei užtikrina visišką apsaugą 90 proc. atvejų“, - tvirtina medikė.

Vakcina nuo vėjaraupių buvo sukurta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Iki šiol nuo vėjaraupių buvo paskiepyti daugiau, nei 25 milijonai amerikiečių. Skiepijimas nuo vėjaraupių JAV plačiai pradėtas taikyti tik 1990-aisiais. Šiuo metu daugiau nei 75 proc. vaikų yra paskiepijami, bei taip užkertamas kelias ligos epidemijos protrūkiams.

Vėjaraupiai mažame amžiuje gali būti išgydomi neskausmingai, tačiau pagyvenusiems pacientams liga gali labai pakenkti. Persirgus vėjaraupiais įgyjamas imunitetas, tačiau vyresniame amžiuje rizikuojama susirgti juostine pūsleline. Ši liga pažeidžia vyresnio amžiaus žmonių veido, rankų ar kojų nervų ląsteles.

Žmonėms, kurių organizmo atsparumas susilpnėjęs, pavyzdžiui, radioterapija ar chemoterapija gydomiems nuo vėžio, tiek vėjaraupiai, tiek juostinė pūslelinė gali būti mirtinos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją