Permo nuosėdinės uolienos rodo, jog šio geologinio periodo katastrofa, per kurią išnyko vos ne visos organizmų rūšys, prasidėjo Žemei susidūrus su kosminiu kūnu. Tas asteroidas ar kometa turėjo būti 6,5-13 km skersmens. Smūgis suaktyvino ugnikalnius, kurie didžiulius Žemės plotus užliejo lava, o dėl į atmosferą išmestų pelenų mūsų planetoje šimtmečius karaliavo tamsa ir šaltis.
Žemėje viešpatavę trilobitai - keisti, į tarakonus panašūs padarai - išnyko iškart - visi 15 tūkst. rūšių. Iš viso išnyko 90 proc. jūrų organizmų ir 70 proc. sausumos stuburinių rūšių.
Tokio pat dydžio asteroidas prieš 65 mln. metų lėmė didžiulius klimato pasikeitimus, dėl kurių išnyko dinozaurai. Šis asteroidas paliko didžiulį kraterį Meksikos Jukatano pusiasalyje.
Tarp permo ir triaso periodų įvykusią katastrofą tyrinėjantys mokslininkai iš NASA, Niujorko universiteto ir kitų įstaigų, kol kas nežino, kur Žemėje nukrito ankstesnysis dangaus kūnas.
"Tačiau gyvybė sugrįžo, atsirado daugybė naujų gyvūnų, klestėjusių triaso, juros ir kreidos periodais, rūšių. Išsivystė dinozaurai ir žinduoliai. Tie du išnykimai lyg žymi dinozaurų eros pradžią ir pabaigą", - sakė tyrime dalyvavęs profesorius Robertas Poreda.
Galbūt tai lėmė net žmonių atsiradimą, mano Stanfordo universiteto mokslininkas Chrisas Chyba (Krisas Čiba). "Tai pakiša mintį, jog gyvybės evoliucija Žemėje yra labai priklausoma nuo mūsų kosminės aplinkos", - sakė jis ir pridūrė, kad maždaug kas 100 mln. metų gyvybė Žemėje iš dalies išnyksta ir vėl suklesti.
"Negalime tyrinėti Žemės gyvybės evoliucijos nesuprasdami su Žeme susiduriančių asteroidų ir kometų poveikio. Nuo to priklauso net proto Žemėje atsiradimas. Mūsų galbūt čia nebūtų, jei nebūtų ir to išnykimo, po kurio neliko dinozaurų", - sakė Ch. Chyba.