Tai pasitaiko gana retai, nes nedaug asteroidų patenka į Mėnulio orbitą. Viena vertus, 85 tūkst. km - tai penkis kartus arčiau nei iki Mėnulio, antra vertus, tai du kartus toliau nei geostacionarinių palydovų orbitos", - sakė jis.
Drauge jis pabrėžė, kad "asteroidas nekelia jokio pavojaus". "Net jeigu jis nukristų į Žemę, jis nesukeltų pasaulinės katastrofos", - pažymėjo S.Smirnovas.
Pasak jo, stebėti skriejantį asteroidą bus galima tik galingais teleskopais, kuriuos turi tik observatorijos ir kai kurie privatūs asmenys, kurie labai domisi astronomija.
"Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau aptinka tokių nedidelių objektų. Asteroidams pavadinimai suteikiami taip: pirmasis skaičius - aptikimo metai. Po to eina raidė, reiškianti savaitės numerį, kai buvo aptiktas kūnas, antrasis skaičius rodo asteroido eilės numerį", - paaiškino observatorijos darbuotojas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją