Galbūt artimiausia mums gyventi tinkama planeta nuo mūsų nutolusi keliais šimtais šviesmečių? O galbūt daug arčiau? Tiesą sakant, aplink mus gali būti keli šimtai tūkstančių į Žemę panašių planetų, besisukančių aplink į mūsų Saulę panašias žvaigždes. Galbūt kai kuriose net egzistuoja gyvybė. Šiandieniai teleskopai žmonijai padėjo aptikti daugiau nei tris šimtus planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, tačiau daugelyje jų net teoriškai negalėtų egzistuoti gyvybė, nes jos arba per karštos, arba per šaltos, arba tiesiog dujinės milžinės. Viena iš išimčių – dar 2007 m. aptikta planeta Gliese 581c, sudaryta iš panašių uolienų, kaip ir Žemė.
Šį balandį mūsų planetos orbitoje besisukantis NASA palydovas „Kepler“ pradės išsamesnes išorinių planetų paieškas. „Kepler“ neieškos jų tiesiogiai, nes Žemės tipo planetos per daug mažos, kad jas pajėgtų aptikti net geriausi teleskopai. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Gulbės žvaigždynui – bus stebima, kaip laikui bėgant kinta maždaug 170 tūkst. žvaigždžių. Jei žvaigždė sumirksi vieną kartą, galbūt aplink ją sukasi planeta, kartkartėmis užstojanti tą žvaigždę. Jei toks mirksėjimas pasikartoja tam tikrais laiko tarpais – aplink žvaigždę tikrai sukasi planeta.
Žinoma, tokie tyrimai neleis akimirksniu nustatyti, ar planetoje gali egzistuoti gyvybė, tam prireiks ilgų ir sudėtingų šviesos spektro tyrimų. Vis dėlto tai pirmas didelis žingsnis ieškant mums tinkamų planetų. Juk kada nors Saulės sistema mums taps per ankšta.
Virš Žemės
Jau šį rudenį iš Žemės Marso link nuskries dar vienas robotas, kuris nusileidęs tirs planetos paviršiaus uolienas ir smėlynus, ieškodamas anglies pėdsakų. Anglis, kaip ir vanduo, – viena gyvybės egzistavimo apraiškų. Robotas „ChemCam“ tyrimus atliks naudodamas lazerinę patranką, kurią iššovęs į uolienas analizuos po šūvio atsiradusias nuolaužas ir dulkes.
NASA taip pat pradeda ruoštis pakartotiniam išsilaipinimui Mėnulyje. Balandžio 24 d. startuos zondas, kuris skries link mūsų palydovo sudaryti dar tikslesnių vietovės žemėlapių, tikintis būsimus kolonistus apgyvendinti arčiausiai galimų ledo telkinių.
Skrydžiai arčiau Žemės
Nusukus žvilgsnį nuo žvaigždžių, galima aptarti kitus šiais metais planuojamus atlikti skrydžius į Žemės orbitą.
Visų pirma tai bendrovės „Virgin“ sukurtas kosminis laivas „SpaceShipTwo“, šešis pinigingus klientus iškelsiantis į 360 tūkst. pėdų aukštį pasimėgauti nesvarumu ir pažvelgti į mūsų planetą iš viršaus.
NASA taip pat planuoja į orbitą paleisti ir palydovą „Glory“, padėsiantį prognozuoti būsimus klimato pokyčius, analizuosiantį aerozolio kiekį atmosferoje bei Žemę pasiekiančią Saulės spinduliuojamą energiją.
Lapkritį į orbitą pakils ir infraraudonųjų spindulių teleskopas. Dirbtinis palydovas tirs ir ieškos rudųjų nykštukių tipo žvaigždžių ir itin ryškių galaktikų.
Europos kosmoso tyrimų agentūra į orbitą paleis palydovą „CryoSat-2“, kuris matuos Šiaurės ir Pietų ašigaliuose esančių ledų storį.
Pagaliau, šiemet NASA išbandys ir ilgai kuriamas raketas nešėjas „Arias 1“, sugebėsiančias į orbitą iškelti iki 25 t sveriančius krovinius. Raketa susideda iš dviejų pakopų – pirmoji naudojama daug kartų, o antroji, varoma skysto deguonies ir vandenilio kuru, atsiskirs pakilusi į orbitą. Pirmuosius astronautus į orbitą ši raketa turėtų pradėti kelti jau 2015 metais.
Lazeriniais pabūklais ginkluoti lėktuvai
Po dvylikos metų tyrimų ir išleidus daugiau kaip 5 mlrd. JAV dolerių, šiemet į dangų pakils modifikuotas lėktuvas „Boeing 747“, bandysiantis numušti skriejančią kovinę galvutę lazerio spinduliu.
Lėktuve įdiegtas lazeris (angl. Missile Defence Agency Airborne Laser) naudoja cheminę reakciją, kad pagamintų šūviui pakankamą energijos kiekį. Lėktuvo radarams aptikus taikinį, pirmiausia, panaudojant įprastą lazerį, bus nusitaikoma į silpniausią kovinės galvutės vietą (paprastai tai kuro bakai), o tuomet driokstelės pagrindinis infraraudonosios šviesos lazeris.
Jei bandymai bus sėkmingi, jau 2013 m. turėtų pasirodyti mažesni ir geriau ginkluoti lėktuvai, pakeisiantys kol kas nelabai sėkmingai vykdomą „Žvaigždžių karų“ programą.
Švytėjimas
Airijos Respublika kovo 1 d. taps pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, atsisakysiančia tradicinės kaitinamosios lemputės. Parduotuvėse nebebus galima įsigyti šimtametės technologijos, kuri tik apie 5–10 proc. elektros energijos verčia šviesa, o kitą dalį išspinduliuoja kaip šilumą. Senąsias lemputes sandėliuose pakeis flourascentinės, halogeninės ar organinės šviesos lemputės.
Ilgainiui Airijos pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos ES šalys. Kyla klausimas, kada panašus sprendimas bus priimtas Lietuvoje. Tradicinės kaitinamosios lemputės mūsų šalyje pigiausios, tačiau jų kainos su modernesnėmis turėtų susilyginti jau po poros metų.
Paskutinis skambutis?
Detaliausias mobiliųjų telefonų tyrimas pagaliau atsakys į klausimą, ar mobilieji telefonai sukelia vėžį.
Dar prieš penketą dešimtmečių Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sužinojo, kad viena labiausiai puoselėtų tradicijų – rūkymas – yra ne tik kenksminga, bet ir mirtina. Šiais metais mums gali tekti išsigąsti, kai „Interphone“ paskelbs rezultatus apie mobiliojo ryšio poveikį gyvam organizmui. „Interphone“ trylikoje šalių surinko navikų mėginius iš 6 400 pacientų. Jei galutiniai tyrimų duomenys atspindės išankstinius, 3 mlrd. mobiliųjų telefonų naudotojų teks pakeisti skambinimo įpročius. Išankstiniai tyrimai rodo, kad žmonėms, dažnai bendraujantiems telefonu, tikimybė susirgti smegenų naviku 50 proc. didesnė. Taip pat ši liga pasireiškia daugiau nei 40 proc. žmonių, mobiliuoju ryšiu besinaudojančių retai, bet daugiau kaip dešimtmetį.
Taip pat neaišku, kaip mobilieji telefonai galėtų sukelti vėžinius susirgimus – juk jų spinduliuojama radiacija gerokai per maža, kad sukeltų žalą genetiniu lygmeniu. Kai kurie mokslininkai spėja, kad mobilieji telefonai veikia netiesiogiai, skatindami ląstelių dauginimąsi.
Iki šiol buvo atlikta keletas panašių tyrimų, tačiau su gerokai mažiau žmonių. Mobilieji telefonai gana jauni, tad nėra ir daug žmonių, naudojančių jų ilgiau kaip dešimt metų. Smegenų vėžys paprastai vystosi apie dešimtmetį. „Interphone“ tyrimas atsižvelgs ir į ilgalaikį, ir į trumpalaikį mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus organizmui.
Paaiškėjus teigiamiems tyrimo rezultatams, žmonija veikiausiai neatsisakys mobiliųjų telefonų, bet turės pasimokyti juos naudoti protingai. O telefonų gamintojai privalės juos patobulinti.
Visatos paslaptys
Kaip teigia CERN, didesnių ar mažesnių problemų vis sukeliantis Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas visatos tyrimo darbus atnaujins artėjant vasarai. Greitintuvas buvo įjungtas praėjusių metų spalį, tačiau dėl gedimo tarp dviejų daleles akseleruojančių magnetų tyrimai buvo sustabdyti. Pasibaigus remonto darbams, inžinieriai įdiegs papildomų apsaugos priemonių nuo gedimų ir apie juos perspėjančių daviklių. Jei viskas vyks pagal planą, greitintuvas bus įjungtas jau birželį.
Mokslininkai tikisi, kad greitintuvas padės sukurti sąlygas, egzistavusias vos tik susiformavus visatai.
Įdomu ir tai, kad šį kartą greitintuvą paleis ne patyrę mokslininkai, o Holivudo žvaigždė Tomas Hanksas. Aktoriaus moksliniai laimėjimai ne kažin kokie: ne itin pavykusi misija į Mėnulį filme „Apollo 13“ ir paskolintas vardas vienam iš Saulės sistemos asteroidų – 12818-Tomhanks.
