„Pasirodo, kad genome mes radome vaikystėje patirtos prievartos žymę“,- teigia tyrimo, kurio rezultatai buvo paskelbti šią savaitę žurnale „Nature Neuroscience“, bendraautorius Moshe Szyfas iš Montrealio McGill universiteto.
Genai, kuriuos mes paveldime, yra pažymėti chemikalais, kurie padeda nustatyti, kaip jie atliks savo funkcijas. Vaikystėje prievartą patyrusių žmonių pagrindinė DNR buvo nepakitusi, tačiau konkreti geno išraiška buvo prislopinta, kas lėmė tai, kad smegenys gamino mažiau raminamųjų hormonų.
Mintis, kad aplinka gali turėti tokio pobūdžio poveikį, ir tyrimas, kaip genų išraiška pasikeičia, nepakeisdama DNR, yra labai svarbūs besivystančiam epigenetikos mokslui.
„Tai verčia susimąstyti, nes kalbame ne apie narkotikus ar toksinus (kurie keičia genų išraišką), bet tiesiog apie socialinę aplinką“, - teigė M. Szyfas.
„Žinoma, kad vaikystėje patirta prievarta yra vienas iš didžiausių rizikos faktorių visoms suaugusiųjų psichiatrinių sutrikimų rūšims“, - teigia Kerry Ressleris iš Howard Hughes Medicinos instituto ir Emory universiteto Atlantoje.
„Taip pat žinoma, kad šie sutrikimai turi genetinį komponentą“,- pridūrė K. Ressleris.
„Dabar šių rūšių tyrimai pradeda atskleisti, kaip (vaikystėje patirta prievarta ir genetiniai komponentai) sąveikauja tarpusavyje“, - sakė mokslininkas.
