Vis dėlto, anot B.Beaver, nėra tikslių duomenų apie tai, kiek gyvūnų vartoja tokius vaistus. Gyvūnų elgesį tiriančios Melissos Bain iš Kalifornijos universiteto Davis teigimu, šalutinis nerimą slopinančių vaistų poveikis gyvūnams pasireiškia mieguistumu arba nusiraminimu.
Anot M. Bain, šunims, tokie vaistai, kaip „Xanax“, gali turėti mažesnį slopinimo poveikį bei padidinti jų agresyvumą. Pavyzdžiui, šunys, kurie yra baikštūs ir agresyvūs, gali netekti baimės jausmo ir užpulti. „Bet kokiu atveju, mes atsargiai naudojame [nerimą slopinančius vaistus] su agresyviais gyvūnais“,- teigia M. Bain.
Kitas „Xanax“ pašalinis poveikis, pasireiškęs šunims ir katėms, yra susijaudinimas, dirglumas ir padidėjęs prieraišumas.
Dešimtame dešimtmetyje buvo negirdėta, kad gyvūnų elgesio problemos būtų gydomos vaistais, bet šiandien tai - rutina. Pavyzdžiui, „Prozac“ keliuose zoologijos soduose naudojamas gydyti laukiniams gyvūnams, įskaitant ir Johari, suaugusią moteriškos lyties gorilą Ohajo Toledo zoologijos sode, kurią dažnai ištinka agresijos priepuoliai.
Bet dažniausiai tam, kad įveiktų išsiskyrimo nerimą, išgydytų elgesio sutrikimus, agresiją, garso baimę ir kitas ligas, vaistai yra skiriami šunims ir katėms.
Didžioji dauguma nerimą slopinančių vaistų, skiriamų gyvūnams, yra tie patys, kuriuos vartoja žmonės, tik skiriasi gyvūnams skiriamos dozės.
